ir ka dabar man daryt
    jei tie septyni su puse drambliuko keliauja ant mano apyrankes visa savo fiktyvu gyvenima ta pacia kryptimi is rytu i vakarus is rytu i vakarus (tiesiausias kelias pas tave?) be poilsio bet pakeltais straubliukais
o tu, tu
    vis to nesupranti
                ir del mano senmergiavimo ziuri man tiesiai i akis ir gudriai sypsaisi

        ir as nebesuprantu, ko as imu visa tai taip giliai

          nusispjaut.  nusispjaut, nusispjaut.


      tik prasau, niekada nebesusitikim sia vasara.

            rudeny vaziuodami traukiniais galesim is to pasijuokti