Užkritusiu šešėlių,neramių minčių dryžuotos kojinės lenda iš po mano lovos.
Man kasdieną kartoja,kad aš - Šėtono sužadetinė ir tada aš buriu sudžiūvusiais užužpernykščiais lapais, norėdama sužinoti, ar šiandien tai tiesa.

Gal aš nebemoku mylėti.
Už tai manęs laukia tamsa.
Tu pažiūrėki į priekį-
Mano sparnų ten nėra.

Ir klysti, jei meilės nebuvo.
Net jei nesugrįžta jinai.
Prisimenu tai, kas jau buvo.
O prieky teliko sapnai.

Ir pasmerkta viskas klajonėms,
Keliai pasiklydo atgal.
Ir skęsta už miško svajonės,
Ir meilė nugrimzdo tenai.

Tu man atleisk, jei mokėsi,
Bet ašarų buvo per daug.
Meilė palaidota smėly.
Už viską... Atsiprašau...

"Leisk man skrist
Kilt ir krist
Leisk man būt
Degt ir žūt..."
(A.M.)

"I can't speak,
I can't hear
But I know
I'm here..."
    (Moby)

Norėčiau būti prakeikta ir nebeskirti spalvų...

Aš esu be galo laiminga, kad esi laimingas TU... ;)

"Ir jei tu paleisi    Skristi
Tą, kuris myli    Dangų,
Tam, kad galėtų Grįžti,
Atidaryk jam      Langą."
                      (A.M.)

Paliečiau ranka apšarmojusį lango stiklą ir sustingau. Stovėjau, kol pakilo ir nusileido saulė, kol atsirito ir trenkėsi į uolą banga, kol degė miškai, kilo ir leidosi paukščiai, kol nuo medžio nukrito apskutinis lapas, kol vėjas nunešė kažkieno namo stogą, kol du nepažįstami žmonės apkabino vienas kitą ir kol mirė jaunas vaikinas... Ir tai truko tik akimirką...
Ir niekas nemtė manęs...

Šeštadienį Birštone ant didžiulio namo stogo su Matu valgiau sumuštinius:)

Yes!:*** Pavyko:***** mmmmm:*****