Paliečiau ranka apšarmojusį lango stiklą ir sustingau. Stovėjau, kol pakilo ir nusileido saulė, kol atsirito ir trenkėsi į uolą banga, kol degė miškai, kilo ir leidosi paukščiai, kol nuo medžio nukrito apskutinis lapas, kol vėjas nunešė kažkieno namo stogą, kol du nepažįstami žmonės apkabino vienas kitą ir kol mirė jaunas vaikinas... Ir tai truko tik akimirką...
Ir niekas nemtė manęs...