lengva melancholija švino pirštelius tiesia, akeles drasko, kraujo lašai iš jų krenta,
nosinės nėra...
kantrybė pasislėpė...

pirkau aliejinių eisiu tapyti:) ir taip kiekvieną kartą 402 kabinete...

iš dangaus leidžiasi Dievo žibintai...
atmerkę akeles apanka...
besiklausantieji apkursta...
visas miestas luošių pilnas...

ramybė tarė: ar galėčiau jaustis blogai?

bla bla bla gyvenimas puikus, o paskaičius kūrinius, kurios ne kuriuos, pagalvočiau, kad rudenio depresija su visa armija šturmuoja smegenis žmonių....... aš šipsausi ar gerai?

Abu labu:)

baigiu iškosėt vidurius, sniegas taso mano skulptūrą, naktį miega tik pelėsių persekiojami šunys

geriu mėtų arbatą - sako ramina

Labas dienorašti,

pradedu baimintis, kad kažkas su manim negerai, manes nepaleidžai vienas sapnas, o kas blogiausia, kad tame sapne aš esu beprotnamyje, kad tik nebūtų jis pranašiškas:)

labas dienorašti,

nepasakyčiau, kad labai tavęs pasiilgau, bet draugus reikia aplankyti tai va aplankiau tai iki kito karto:)