na nemoku aš rašyt. atleiskit.
p.s. živytė dolšė. rožajtė bolšė.
na nemoku aš rašyt. atleiskit.
"patshem liooxiškewsiam mortshiui koky tik pažįstu"
38 laiškas
Seneka sveikina mieląjį Lucilijų
Pagrįstai reikalauji, kad mudu dažniau vienas kitam rašytume. Pašnekesys duoda daugiausiai naudos, nes pasiekia sielą pamažu. Miniai skaitomi iš anksto paruošti ir išpūsti samprotavimai kelia daug triukšmo, bet jie nebūna nuoširdūs. Filosofija yra geras patarimas, o patarimo niekas neduoda pakeltu balsu. Kai norima padrąsinti abejojantį, kartais reikia naudotis ir tais, sakyčiau, minios, sambūriais. Tačiau, kai siekiama ne sužadinti norą mokytis, bet paskatinti mokytis iš esmės, pereinama prie tylesnių žodžių. Jie lengviau įeina ir užsilaiko, jų ir reikia nedaug, bet veiksmingų. Juos reikia sėti kaip sėklas, kurios, nors ir visai smulkutės, radusios tinkamą dirvą, išugdo savo jėgas: mažas grūdelis dideliu medžiu užauga. Tą patį daro protingi pamokymai. Iš pirmo žvilgsnio jie toli nesiekia, tačiau pamažu išsikeroja. Nors ir keletą žodžių teištariama, bet, jeigu jie įkrenta giliai į širdį, stiprėja ir tarpsta. Kartoju, pamokymų dalia tokia pati, kaip ir sėklų: ir nedideli būdami, jie daug padaro. Tik reikia, kaip sakiau, kad jie patektų ir įsiskverbtų į tinkamą sielą. Savo ruožtu ji pati duos vaisių ir grąžins daugiaus negu gavo. Lik sveikas.
laimingi žmonės
žaidžia kėgliais
ir gurkšnoja alų
liūdni žmonės
žaidžia kortomis
dvokia cigaretėmis
ir prakaitu
protingi žmonės
žaidžia šachmatais
ir perka duoną
kvaili žmonės žaidžia
teisėjas mirė pamirštas
liudi nočiami delaiut novyx liudej
a ne liudi pyšėt glūpyje stixi.
1 ---
17 ---
34 ---
51 ---
68 ---
85 ---
95 96 97 98 99 ---
102 ---
119 ---
136 ---
139[iš viso:
1381]