visiems statau po bliūdą kopūstienės.

Если  искусство чему-то  и  учит (и художника -- в  первую голову),  то
именно частности человеческого существования. Будучи  наиболее древней --  и
наиболее  буквальной -- формой частного предпринимательства,  оно вольно или
невольно  поощряет  в  человеке  именно  его  ощущение  индивидуальности,
уникальности,  отдельности  -- превращая  его из  общественного животного  в
личность.

Иосиф Бродский. Нобелевская лекция

gražu yra turėti, tarkim, Breigelio originalą.

Jūs turite 0 taškų?

esu dėkingas gyvenimui už tai, kad išmokau nesistebėti, nesižavėti ir nedžiūgauti

didžiausias penktadienio vakaro privalumas, kad nereikia žadintuvo už ausies tampyti.

STOVINTIS ARKLYS

Senas žilas arklys
į roges įkinkytas
stovi turgaus aikštėj ant sniego
ir žiūri taip skaudžiai
taip klaikiai skaudžiai
nuolankiom akimis
ir teisybės siaubą išvydęs
girtas žmogelis
ima rėkti turgaus aikštėj

Jonynas, Antanas A. Parabolė. – Vilnius: Vaga, 1984.

UŽUPIS

Subačiaus gatvėj nėra vienuolyno.
Katinas žiūri į yrančią arką.
Katinas Užupio vaizdo nedarko.
Liejasi rytas kaip „Šaltmėtinis“.

Spoksantį katiną pastebi Munkas.
Spoksančio Munko nepastebi niekas.
Švinta. Ir rytas šaltas kaip sniegas
Mirdamas Subačiaus gatvėj susmunka.

Ališauskas, Arnas.
Prisukama karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius, LRS leidykla, 1996.

TAK MAŁO

Tak mało powiedziałem.
Krótkie dni.

Krótkie dni,
Krótkie noce,
Krótkie lata.

Tak mało powiedziałem,
Nie zdążyłem.

Serce moje zmęczyło się
Zachwytem,
Rozpaczą,
Gorliwością,
Nadzieją.

Paszcza lewiatana
Zamykała się na mnie.

Nagi leżałem na brzegach
Bezludnych wysp.

Porwał mnie w otchłań ze sobą
Biały wieloryb świata.

I teraz nie wiem
Co było prawdziwe.

Obrazki

Otwarta książka. Mól rozchwianym lotem
Leci nad mknącym w kurzawie rydwanem.
Dotknięty, spada prósząc pyłem złotym
Na greckie szyki w mieście zdobywanym.

Toczy się rydwan, o kamienne płyty
Uderza głowa, wloką bohatera,
A mól, do karty klaśnięciem przybity,
Na jego ciele, trzepiąc się, umiera.

Tymczasem niebo chmurzy się, grom bije,
Nawy od skały uciekają w morze.
A obok woły gną pod jarzmem szyje
I nagi rolnik grunt na brzegu orze.