nemėgstu sekmadienių.
gatvės tuščios,
klaipėda tokia
rėtis,
sekmadieniai persišviečia..

biški tankas

nesivilk ir
nenusivilsi

užsiklokit, vargdienėliai,
mano delnu
ant ausytės nugulėtos
nemigos

kaip namiškį
išsigandę
pasikvieskit

susirinksiu
naktį
bundančius
drugius

tik

baigsis
laikas

nežinia kam
atiduosiu

nečiūčiuotą

ir
negaila
neatstosiu
jums parklupusios paklydusios
mamos

teigti, kad neįmanoma visą gyvenimą mylėti tos pačios moters
yra taip pat
absurdiška
kaip teigti, kad sugroti skirtingas melodijas muzikantui reikalingas vis kitas smuikas.

negerai, visi aplink tik  serga serga..

sunku tylėt, kai niekas neklausia

"dėjom
propeleriais
ant vėjo.."

kritiška savo pačios kritikai
nekritikuoti?

mamos kieme kaktusas subrandino ir pabudino septynius baltučius karčiai saldžiai kvepiančius žiedus!
geras ženklas..