jei negrįšiu iki hellovinio
vadinasi
reikia išpirkos

skraiduolės atostogos

giminaitė teeeeeka
giminė platėja

nebėkit skųstis
nepulkit plūstis

teikiu socialinio darbo paslaugas
žiūriu labai reikia

metodas - įgalinimas

įgalėsit:

valdytis
kalbėtis
klausytis
išgirsti

ar pastabų nusipelnė tik administratoriai ir kritikai? ar jie vieninteliai turi keistis ir būti geriečiai, o autoriai į tobulėjimo procesą neįpaišomi kaip atsakingi?

visų pirma, publikavimo atsakomybė. norėtųsi neišgirsti tokių pasiteisinimų ir išsišokimų "aš tik pradedu, man taip gerai, man taip patinka, nenorit neskaitykit". atsakas - okey, mums nepatinka, tau taip gerai, ateinam, sukuolinam ir sėdi savo namuose.
kitas variantas "aš rašiau užsimiegojusi, arba labai skubėjau, praleidau klaidas, neišplėtojau". atsakas - kas per nesąmonė! kas spiria į užpakalį publikuoti, juk nenusišluostę užpakalio lauk iš tualeto nebėgate. reikėtų gerbti skaitytojus ir tuos, kurie privalo skaityti ir vertinti (adminus ir kritikus), o dabar pamečiau apžiaumotą, nusirykit patys.
dar variantas "aš naujokas, dar nemoku įvilkti minčių į drabužius ir pan." atsakas - ar skaitytojas privalo visus vedžioti už rankytės, glostyti galvytę ir bijoti įžeisti pradedančiojo jautrios širdies? ar kas draudžia atėjus skaityti kitų vartotojų kūrinius ir susidaryti vaizdą, kaip atrodo gerai vertinami kūriniai. paskaitykite Iljos, Aps, Antano vėjyje, Tls ir daug daug kitų autorių. ar jie publikuoja savo "myliu-noriu-negaliu"? ar įžvelgiate pas tokius autorius, kad jie negerbia skaitytojo ir palieka klaidas, rašo dienoraštinius įrašus ir pan.?

kitas svarbus dalykas. šiukšlių dėžės suvokimas. šiukšlių tikrąja to žodžio prasme niekam nereikia ir joms literatūrinė svetainė vietos nekūrė. bet kokiems nekūriniams yra skirta dienoraščio skiltis.

dabar pasiūlymai. siūlau pasiklausti savęs,
ar aš tobulėju?
ar aš atsižvelgiu į kritiką?
ar aš skubu parašyti ir iškart publikuoti?
ar aš manau, kad eilėraštis yra tik rimuotas jausmų aprašymas?
ar kam nors turi būti įdomios nelaimingos meilės sms?

tai va. jei įvyktų šie pokyčiai, labai daug įvyktų ir nereiktų kiekvienam atskirai viso to pasakoti per kiekvieną nepasitenkinimo bangą.

giminaitė.

pajutau
kad sėdžiu ne savo rogėse
aš socialinė darbuotoja
dirbu su beglobiais vaikais

taigi, su literatūra tai nesusiję, talento neturiu
o žmogiškasis faktorius čia jau nereikalingas
prasideda revoliucija

tobulėkit

išeinu, o jūs tobulėkit

saulė trupa
galvot norą?

suriškit:

kuolas
banalu
objektyvu

jei susiriša,
tada pirmyn

ėėėėėėėėė, bet sąžinėje su savimi rišam, ką

spazmai prailgo
sparneliai pamėlo
gerai
kad
dar juda
kai pakilsiu aukštai
savo plasnojimu
gąsdinsiu
atplyš dangaus
sulig kiekvienu
plast

bet jei nukris tau ant galvos
nebijok
palmira sako
geras
ženklas