idiotiškas pasaulis, sakot esat mastantys žmonės?.........o gi nė velnio.............jūs kvaili cinikai, skystablaužiai, kvaili bepročiai užsimanę paplepėti..
einu prieš minę, prieš suvienodėjimą!!!
tylą savy užrakinu kaskart kai tave pamatau, manai lengva?.....nė velnio....aš juk ne tokia drąsi buvau....sakai žinai?......nėvelnio nežinai tu nieko apie mane, aš irgi nieko niekad apie save nežinau...
Apsimetu drąsia , kad nugalėčiau save.Žinai, pavyksta man dažnai.......bet ta kobva sunki.......tu patikėk manim.....
Ak tie vaikinai, tai tik kelias sakusmą
bendrauji, įsimyli, o po to sužinai, kad jis turi merginą.Tada nors mirk iš skausmo galima.
Prietemoj verkiu,
Nes skauda,
Oi....kaip skauda dabar.
Ne kūną, o sielos žaizdas,
Skauda sielą,
Subadytą adatėlių,
Lyg vudu lėlytę.
tikriausiai ne mano vienos gyvenime yra tokių žmonių, kad viską atiduotum, jog jų nepažinotum.Neišimtis ir aš.
Tai vat , kad ir kokia stipri, nuovoki, šneki ir dar .......................būčiau, tačiau to žmogaus negaliu pakęs, būdama šalia jos save traumuoju.
Išeitis: nebendrauti su ja.Bet deja kartais reikia, va tada tai būna nesmagu ir net tada kai atrodo kad viskas tau gerai, bet istikrųjų tau negerai.Ji energetinė vampyrė, išsiurbe mane visa.
Nekenčiu aš jos.
Kaip jei pasipriešint?
tapt tokia kaip ji?......ar susigalvot kokią nors gynybą?........ech.....tiesiog gyvensiu be baimės.......ir kaip nors pasipriešinsiu jai....
vaje vaje........gimti po svarstyklių ženklu tikra velniava, amžiais mietais , sunku apsispręst...
nors ir netikiu tais horoskopais, tačiau mano harakteris visdėlto neleidžia pamiršti, kad esu svarstyklės.
Tačiau jau išmokau išspręsti šią problemą.
1 būdas:
metu monetą
2 būdas:
darau tai ką širdyje tikrai noriu daryti tik nedrystu.
Va taip sprendžiu apsisprendimo problemą.
Tai padeda, patikėkit manimi.
:)
Pirmadienio vakaras.Aš sėdžiu prie savo rašomojo stalo apgaubta žvakės liepsnos, ausyse skamba romantinė gal net kiek sentimentali daina, rodos tuoj skruostais ims riedėti ašaros.O kam gi?kodėl gi jos riedės?...Juk jau nuo pat šiaštadienio esu tokia laiminga, o dabar, šią akimirką, temdo slogi nuotaika.Tikriausiai nežinia atlieka juodą darbą.Bet juk niekada neįmanoma žinoti ką kitas žmogus galvoja, ar tu bent truputį jam patinki, o gal jis iki ausų tave įsimylėjo?...Gal....bet tai žino tik jis pats.Kaip aš jo pasiilgau, kiekvieno jo niūraus, švelnaus, įtaraus ar linksmo žvilgsnio, tų pasakiškų, blizgančių, ilgų plaukų, tos kitoniškos, nerūpestingos, savitos eisenos, tos tavo vienatvės, kuri vis dažniau tave apninka. Aš taip dažnai noriu prieit prie tavęs ir išsklaidyt niūrius debesis, kurie tau trukdo džiaugtis gyvenimu.Bet tas nepaaiškinamas nežinios jausmas užkerta kelią ką nors veikti.Žinau, aš esu drąsi, bet balbūt ne tokia, kokia norėčiau būti.Esu savikritiška ir tikrai niekada nenorėjau ir dabar nenoriu būt įkyri, tačiau jeigu aš tokia būsiu, manau jis man pasakys. Tai gal dar drastiškiau veikti, kol traukinys nenuvaževo ir nepaliko manęs stovėti tuščiom rankom?Šį kart pasikliaukime burtais: VEIKIU (jie liemė man veikti:)).Ech...ir prisiviriau sau košės, bet ką gi, dėl mylimo žmogaus aukotis verta. Otuo labiau, kad vėliau šaukštai gali būti po pietų.
SĖKMĖS, MERGYT, pasakau sau, nes jos man tikrai prireiks.
02.58h.
Ech.Pagaliau į mano širdies duris pasibeldė meilė.Kaip dabar nuostabu gyvent. Kiekviena minutė, sekundė, akimirka dovanoja kažką stebuklingą. Gal prieš porą dienų perskaičiau vieno vaikinuko elektroninį dienoraštį apie jo nelaimingą meilę. Tą kart net išsigandau, kad man taip neatsitiktų, bet tikiuos viskas bus gerai.
Dabar taip ir norisi būt su juo, su savo meile. Mylėt tokį, koks jis yra su visais jo privalumais ir trūkumais, mylėt viską kas susiję su juo.
Ak...ta nuostabioji meilė...
"Kas toji meilė?Garo debesėlis,
Atodūsis, į orą pasikėlęs,
Šviesos ir laimės tviskanti versmė
Ar skausmo ašarų juoda gelmė?
Taip - meilė_išmintinga beprotybė,
Medus saldžiausias ir nuodų kartynė."
Taip rašė Šekspyras.
Tad MYLĖKITE vieni kitus ir būkite mylimi.
AŠ JUS MYLIU
(nes kai myli kažką , tada myli visą gyvenimą).