jei ryte man pasakytų:
vovka,
šiandien ir vėl tavo diena

aš tikriausiai nesuprasčiau,
bet šaukčiau garsiai: valio
sakyčiau: kaip netikėta,
čia tai nustebinote

jei net to man nepasakytų,
aš galiu susigalvoti draugą -
raumeningą nykštuką,
kuris nemoka kalbėti,

bet telepatiškai,
te le pa tiš kai,
aš suprasčiau ką jis nori
man pasakyt

iš ciklo "ištaisyk klaidas", Visaginas-Vilnius, 2010

Luida

manau, tai mano kaltė,
tikriausiai, kad mano

užkabinai ir tempei,
taip ilgai, taip ilgai,
netgi spėjai pavargti

o kai supratai, Luida,
kad kažkas čia ne taip
(aš žinau, supratai),

pasiėmei pagaliuką,
plonesnį,
ir nukrapštei, kas ten buvo
belikę

ir užmetei vėl,
nors kas ten težino,
ей богу

apie rašančius

"man patinka, kai parašyta kažkas
ir nežinai, ar į galvą duot, ar pasidžiaugti,
kad geriau varai"

jei rašai* eilėraščius,
tiksliau, manai, kad rašai* eilėraščius

vadinasi, 12 metų, praleistų mokykloje,
nepraėjo veltui,

nes visgi rašyt tai moki

bet, jei manai,
kad rašai* eilėraščius,
tai lievas esi,
ir pasitikrink galvą



*patartina tarti "rašai" taip, kad net skambėtų

Пропитаны бытом и пылью
Здесь без мазы сказку сделать былью
И время шепчет i will kill you,
Но мы мутим то, что помогает жить нам

IŠSAUGOTI, visada spausti IŠSAUGOTI.

"Blin skaičiau tavo "poezijos". Nepavadinčiau to net eilėmis, nes nerimuota [...]"

***

rudenį, kai dar lapų yra geltonų,
aš pradedu rašyti eilėraščius

nors dar ne laikas, manyčiau,
bet, kaip sako, visgi pusė darbo

parkeliai tada visai gražiai atrodo,
bet liūtas kažkoks liūdnas

o dar tie balandžiai, be jų ne,
ir tas sunkus žodis karozija,

ir tas senis šalia, visai nepadeda,
jam irgi sunkūs laikai atėjo,

todėl apie liūtą tik gerai,
nes gali nulipti nuo kalno,

aploti, o mano eilėrašiai,
galėtų būti dar geresni

iš ciklo "viskas čia logiška", 2008 metai

mano

pagal ją,
aš moku gaminti,
moku ja pabučiuot
ir apkabinti stipriai

dar dar, šypsausi
labai gražiai,
ką ten šypsausi,
apskritai, nuostabus esu

dar, manau,
na, bent jau atrodo,
kad jinai taip galvoja,
miegu kaip kūdikis,
bent jau, kai vienas

štai taip, ne kitaip
jinai turėtų apie mane galvoti,
o dabar tik nesąmones
savo galvelei nešioja,

aš taip galvoju

be pavadinimo (nebaigtas)

jau pusmetis praėjo,
jei dar tiek pat praeis,
sakysiu, šudinai man sekasi

nors čia, kaip pažiūrėsi

per tas savaites,
nemeluosiu, buvo,
bet vis kažkaip ne tai
kas būt turėjo

nors čia, kaip pažiūrėsi
ir, jei jau pažiūrėsi,
o aš žinau, kad pažiūrėsi

nemeluosiu,
vargu ar pasakyčiau,
kad viskas šudinai

-

dar šiaip paklaust norėjau,
juk galima, manyčiau:

где же ты моя, девочка-punk?

rašė mano draugas

apie meilę mėgo rašyti,

rašė, kaip kas dieną apie ją galvoja,
rašė, kaip sapnuoja, myli

taip kvailai

ir pasakiau aš jam:
"jei myli, tai, manau, kad laikas
pamylėt, o ne eiles rašyt"

ir jis pasakė man:
"спробуйте, якщо ви хоче"

laikėsi atstumo draugas
mano