- Tu suėdei visus kinderius?
- Taip. Aš kupina siurprizų...

- Mama, palenk kelnes.
- Tingiu. Pati palenk.
- Ir aš tingiu. O kad tu tingi, niekam nerūpi. Nes tu esi mama.

- Tik norėjau tave apsaugoti.
- Manęs nesaugok. Saugok mus.

Negalėjau dirbti, džiaugtis, kalbėti, mylėti.
Todėl lanksčiau paukščius.
Dvidešimt du žingsniai nuo paprasto popieriaus lapo iki paukščio.
Žalias, žalesnis, geltonas, žalias...

Kol dar buvo popieriaus lapai, rašiau ant jų laiškus.
Kai tapo paukščiais, tekstai šmėžuoja puošniose uodegose.

Jeigu norės perskaityti,  turės išardyti.

Many - audra.
Lig žemės troškimų šakos linksta.
Tikėjimas rusenęs
sapnus paleidžia švintant.

Žaibai į širdį sminga -
iliuzija šventa
net mirusi valdinga.

Aš tik joje gyva.

Gamta būtų labai skurdi, jeigu joje čiulbėtų tik gražiausiai giedantys paukščiai. Naudokime Dievo duotus talentus ir už viską dėkokime Jam.
Sesuo Regina

Išgirdę apie Laimės krautuvę, dideli ir maži, iš visur traukė į ją. „Nusipirkti laimės, kiek nori!“
Vieni laimės pirko daug, kiti mažai. Kai kas išdrįsdavo tik trupinėlio paprašyti.
– Man kilogramą, ir kad būtų vienam gabale, – užsakė viena ponia.
Pardavėjas jai padavė du kilogramus.
– Aš prašiau tik vieną kilogramą! – pasipiktino ponia.
Pardavėjas jai nuolankiai paaiškino:
– Kai prašo mažai, atsveriu vien laimę, o kai prašo daug, galiu duoti tik kartu Laimę su Darbu.
– Aš noriu atskirai!
– Negaliu, atsakė pardavėjas.
– Man, man reikia tokios laimės! – Žmonės išgirdo eilėje šaukiant mažą berniuką. – Senelis kaip tik ir sakė: “Kur didelė laimė, ten ir didelis darbas”. Duokite man, man tą gabalą, kur netiko poniai.
– Ar paneši? – paklausė pardavėjas.
– Žinoma. Darbas – ne našta, tai – Laimė, – atsakė berniukas.

B. Tiknevičiūtė

Kartą surizikavę - galite likti laimingi visą likusį gyvenimą.

Kada tu verki,
niekas nepakinta
įprastam kraštovaizdy,
tik sieloj pasilieka dar vienas
šešėlis, ir Angelo Sargo sparnai
nuo šiolei bus tamsesni.

R. Keturakis

Pakilk ir eik – atėjo valanda
save atrasti ir išgelbėt sielą
nuo liūdesio aklavietės. Juoda
naktis šviesi bus, mano mielas.

Pakilk ir eik, nors tau visi primins
kokia klasta, koks praradimas tyko.
Ženk praraja, žeme, debesimis
ir eik, ir siek, ir vienąsyk išnyki - -

Pakilk ir eik, nors niekas nelydės,
nors pirštai violetiniai atvers tau juodą kortą.
Ženk, jei esi, jei myli, jei keities,
jei už pečių gyvenimas nutoltų.

R. Keturakis