statom po 3 centus!!!

as kuriu svencianciancio menininko ivaizdi, tegyvuoja kancia be meno ir menas be kanciu!!!


.ode bybiui.

anksti sestadienio ryta metafizinej austes virtuvej bureja man ismete kortas ir pasake kad as neturiu intuicijos. ir aciu dievui, vadinasi tai tik paranoja.

kad ir koks geras butu obuoliu pyragas, jis niekad neatstos tikru draugu!

-jūs čia laužą kuriat?
- ne, mes čia šikam.

oi kaip man patinka seimos susiburimai. Mano vyro, vadinkim ji Aloyzu , dieduko keturnedelis, kai knaipej Knispispishliu centre, kur alus uz 2.50 ir sienos apkaltos taukuotu parketu 3 moiros samdytos sveciu graudenimui gieda apie stangria Jezaus sirdi ir 5 kanciu paslaptis... (kiekviena mazdaug po 20 minuciu) bekontempliuojant i sylke ir tarakoniuka lipanti stalo koja imi suprasti, kaip visgi gera buti su seima...
o dabar dar sveikutele marija uz dieduko gimines mirusiuosius, nes gi jis toks pamaldus buvo...

noriu būti čiūčeliukas, lakstyti šakom medžių ir klykauti iš džiaugsmo, gaudyti vabzdžius ir kišti juos sau į burną purvinais nagučiais, o laisvalaikiu gulėti prieš saulutę ir blusinėti savo riebaluotą kailiuką.
ir jokiu zmoniu.
tik kartais trumpai ir šėlsmingai pasiporuočiau su čiūčeliuku patinu ir dar labai retai pasipeščiau su kaimyniniais čiaučeliukais, bet vienareikšmiškai tik del linksmumo.

praejo neapykanta zmonijai!
Aleliuja.