nusileisk kaip saulė būtent tuo kampu ir tyliai kaip viršydamas viršvalandžius išbrisk iš mano plaukų per rasotą grybų pievelę, vilkdamas kojas vinguriuojančiais šaltiniais. o aš tupėdama po gluosniais stebėsiu ryškiai žalią žolią, smulkinsiu šukas ir miško zuikiams bluseles šukuosiu.

neturiu kam skirti, gal kam reikia?

dublin

bešildanti tarp eilučių

gyvenimas, vaikai - mirties bausmė.

kasosi nugarą į mano tvorą.

- ramiai užmašančios muzikos ir sausainių su rugiagėlėm.

negu filosofas įrodyti

apsigaubusi vis rusenu.