nusileisk kaip saulė būtent tuo kampu ir tyliai kaip viršydamas viršvalandžius išbrisk iš mano plaukų per rasotą grybų pievelę, vilkdamas kojas vinguriuojančiais šaltiniais. o aš tupėdama po gluosniais stebėsiu ryškiai žalią žolią, smulkinsiu šukas ir miško zuikiams bluseles šukuosiu.
neturiu kam skirti, gal kam reikia?