Pagaliau radau prieš 7 metus pamirštą savo kloną. Kaip jį ištrinti, kai nepamenu prisijungimo, nes norėčiau keletą minčių susigrąžinti ir paredaguoti.

Mano atmintis gera, bet trumpa.

išsitraukiu iš pasiskolinto kostiumo
vidinės kišenės suglamžytą ir
nuo taisymo prakiurusį padėkos
lapelį skyles varsto spalvotos
prožektorių šviesos minia
nuščiuvusi laukia kol
neteksiu amo.

Balsuok už mane
sušnibždėjo moteris
numeris penki
atversdama katalogą
su visais privalumais
nesidrovėdamas žiūrėjau
pilnas užliejusios tuštybės
negaliu - laukiu skambučio
iš moters be numerio.

Laikas reliatyvus
įrodė dėdė žilais plaukais
žiūrėjau į jį ir prisiminiau
vieną neįtikėtinai trumpą
bet pilną šilumos žiemos
mėnesį...

Aš pagalvojau,
beprasmiškas darbas
kai pusto
rašyti eilėraščius,
taip pat kaip
šluoti gatves.

Nėra jokių Naujų Metų
Čia tik mes sugradavę
sekundėmis mėnesiais
žiūrime kaip kyla
ir leidžiasi temperatūra
kaip norime tapti geresniais
šiais kitais tais pačiais
metais.

Aš norėčiau plakato
Flash Gordon:
3D sausio ketvirtą

Pasiimkit The Doors
ir spragėsių

palydėsiu į mirtį.

Kaip nusikalbėjom vakar
sulindę į būgnus
su Jefferson Airplane
tu į soliaką,
o aš į tą mažąjį,
kur lėkštės čekšt
kapoja galvas
ir ritasi per kūnus
paliečia sielas
mūsų nusigėrimai.

į mažai daug telpa
ir
o, viešpatie,
kiek mažai manęs
telpa
į tave.