Metinė inventorizacija.

Man sako:
-Skaityk tarp eilučių.
Žiūriu, žiūriu, o ten vis balta. Galvoju gal parašyta kaip Leninas rašė iš tremties, ar emigracijos- pienu ant balto lapo? Tik žvake pakaitinus galėjai perskaityti šifruotę.
Čia matyt, bus gudriau parašyta. Reikės su lietlempe pasvilinti monitorių iš blogosios pusės, ko gero. Hm?..

Visiem priminsiu 3 KPSS tiesas :
1. nori užimt postą, pareigas?privalai tapt clenu KPSS
2. kas mėn kgb atstovui-pareigunui atsiskaityt
3. rast patikimu nauju pasekeju!

Techninė profilaktika.

Keiskimės patys, o ne kitus perdarinėkime.
Norėjau pasakyti, kad tuščias reikalas bandyti uždėti savo galvą kitam.

Keiskimės patys, o ne kitus perdarinėkime.

Lenkų poetas Adamas Zagajewskis: „Būti europiečiui reiškia būti kritiškam“.

Niu va, apkirpau kaip mokėjau. Kaltūnai tai kaip pas avį buvo, Tik suvelti į veltinį kuokštais. Kojinės tikrai išeitų, suverpus ir numezgus. Net pačiam smagiau, jau panašus į žmogų. O tai ir prieš kaimynus nepatogu, sakys koks čia šuns ir šarvuočio mišrūnas?...

SINDROMAI

psichologinė būsena, kai pagrobėjai prisiriša prie savo aukų ir pradeda joms jausti artumą, pavadinta Limos sindromu. Šis sindromas – tai iš esmės atvirkštinis Stokholmo sindromo, kai įkaitai prisiriša prie savo pagrobėjų ir ima juos ginti, variantas.

Besaikis šiukšlių kaupimas, prasta asmeninė higiena, purvas namuose, socialinis užsisklendimas, visiškas gėdos nebuvimas ir priešinimasis bet kokiai pagalbai – tai Diogeno sindromu sergančių žmonių kasdienybė.

Stendalio sindromas
Minėtu sindromu vadinamas sutrikimas, kai meno kūrinio beprotiškas grožis ar meno kūrinių gausa vienoje patalpoje taip paveikia žmogų, kad jis, staiga, ima elgtis nekontroliuojamai arba net nualpsta. Kitaip tariant, žmogus nesugeba išsyk prisitaikyti prie didžiulės meno apsupties.

Su meno įtaka žmogui susiję ir dar du, kiek mažiau žinomi sindromai. Pirmasis iš jų – tai 17 amžiaus flamandų tapytojo Rubenso vardu pavadintas sindromas. Visiems puikiai pažįstamos Rubenso paveiksluose vaizduojamos putlios nuogos moterys. Teigiama, kad kai kuriems muziejų lankytojams šie paveikslai taip susuka galvas, kad jie, staiga, nebesuvaldo savo emocinio susijaudinimo ir jiems žūtbūt prireikia patenkinti savo seksualinę aistrą.
Tačiau tai dar ne pats blogiausias variantas. Kai kuriems žmonėms muziejuose galvas susuka Pigmalijono sindromas. Kai tai nutinka, žmogus ima jausti ypatingą potraukį skulptūroms. Pigmalijonas – tai Kipre gyvenęs legendinis žmogus, geriausiai žinomas iš Ovidijaus „Metamorfozių“. Teigiama, kad tai buvęs nerangus, nervingas jaunuolis, nejaukiai jausdavęsis greta moterų. Atsisakęs merginų draugijos, Pigmalijonas, esą, įsimylėjo savo sukurtą skulptūrą.

Kaip ir buvo sakyta, 2% jau paimti Dangus ir jus jų net nepasigesite.  Dirva išravėta, paliktos tik piktžolės.
Jums viskas prieš akis, pasaulio pabaiga ateis kiekvienam, tik skirtingu laiku. Ruoškitės dabar WW3 karui, marui, rusų carui, žemių drebėjimams ir mokesčių surinkinėjimams. :)


<Pranas`as>