Uždekit žiburius!
Tegu liepsnoja širdys -
mažų ir didelių, visų
gyvų būtybių!
Nuo žemės pakraščio ligi dangaus.
Uždekit meile širdis!
Meile - neblėstančia, skaisčia.
Tesudega toj meilės ugnyje
visi!
Be aimanų, dejonių, su džiaugsmu.
Toji ugnis juk degina neskaudžiai,
tačiau įžiebia kibirkštis kitų būtin.
Koks būtų laužas
Meilės laužas
Mano, Tavo širdyse!
Jo atšvaitai spindėtų
Mano, Tavo akyse!
Bet taip yra -
Tu pažiūrėk į savo artimo akis,
Tikrai jose matysis meilės laužo atspindys!

Taip pasiilgtoji, išsiilgtoji vasara atėjo!!!

Vasaros pasiilgus: Vasaros karščių metu paukštis pragysta nauja giesme, džiugina širdis, pavargusias nuo vasaros kaitros. Vingri giesmė suriša įvykius, išgyvenimus, pakilimus ir nuopuolius. Veda tolyn, kopiant aukštyn keičiasi daug kas: veidas pažįstamas, kelias taip įprastas, metų našta dar sunkesnė, atsakomybė, pareiga. Paukščio giesmė - tai liūdna, tai graudi, tai be galo džiaugsminga...
1997 07 16

Žemėj Lietuvos a(r)žuolai žaliuos...

Mūsų planeta ūke-rūke... Smagu jausti kaip baigiasi žiemos sąstingis ir artėja pavasaris...

Žiemužė regis atkeliavo, bent kiek galima pasidžiaugti jos grožiu...

Kada pagaliau ateis žiema?!

NML pasirodo gali laimėti ir balius... Ko tik nebūna!

Ruduo visai nėra pats blogiausias metų laikas, kaip daugelis mėgsta sakyti. Šią savaitę taip gražiai lyja...