Uždekit žiburius!
Tegu liepsnoja širdys -
mažų ir didelių, visų
gyvų būtybių!
Nuo žemės pakraščio ligi dangaus.
Uždekit meile širdis!
Meile - neblėstančia, skaisčia.
Tesudega toj meilės ugnyje
visi!
Be aimanų, dejonių, su džiaugsmu.
Toji ugnis juk degina neskaudžiai,
tačiau įžiebia kibirkštis kitų būtin.
Koks būtų laužas
Meilės laužas
Mano, Tavo širdyse!
Jo atšvaitai spindėtų
Mano, Tavo akyse!
Bet taip yra -
Tu pažiūrėk į savo artimo akis,
Tikrai jose matysis meilės laužo atspindys!