tylus ir toks nespalvotas vakaras. lietus per tyliai pasiekia zheme, kad galima butu ji ishgirsti. o ash tyledama zhiuriu i tavia, stebiu tavo gestus, mimikas... taip viskas pazhistama. lyg pati prieshais save sedechiau. tada jauchiu kaip tyliai prisishaukusios debesis nuskridom i paryzhiu...
... o ten. tas pats lietus. eifelis nuo senatves palinkes. ir daug paklydusiu sielu. vos spejau pagriebti tavo ranka. pirshtu parodzhiau tau menuli, kad nepamirshtum jo, kai mes ji nukelsim nuo ten. ta akimirka man nieko nereikejo. tik pamenu kaip sparnus tau neoninius padovanoti norejau. bet sugebejau tik surinkti begales nuotrauku ir jas suklijavus ishkirpti tau sparnus.
ta nakti mes skendome paryzhiaus kvapuose...leidom sau skristi kartu ir stengemes neatsisukti atgal... nes paryzhiuj visi gyvena viena karta. tada sustojom. pagriebem tas pachias musu pamegtas plonas metines cigaretes ir atsiremusios viena i kita nugarom pasakojom viena kitai gyvenimus...
... pameni, kai mano siela dulkemis virto? ir tik tu mane ishgelbejai...
... kai praradau tikejima, kad lietus ir saule kartu su savim atnesa? tu pirma man parodei, kur saules ieshkoti.
... kai jo cinamonu kvepiantys plaukai tapo mano skausmu, tu tapai mano vaistu ir gydei nuo jo.
... kai nakti valgem arbuza ir spjaudem kauliukus kuo toliau, kiekvienam kauliukui sugalvodamos po svajone...
. jauchiu kaip mano veidu rieda asharos. stengiuosi paslepti save. bet tik drebanchiom rankom pasiekiu dar viena cigarete ir grizhtu ant savo nuostabiosios palanges,kuri jau net varda igijo. ponia depresija. ten visos mano asharos isigere. ten mano skausmas ir net isterijos... ten mano gyvenimas. ar bent jau jo dalis...
. grizhtam. tu ir vel sedi prieshais mania. tik shi karta ash nepaliaujamai kalbu, o tu shypsais. matau, kad tavo akys man sako, jog tau tai taip pazhistama.
nepaliaujamai geriam kakava. ji saldi, tiesa ? Joje gal laimes pradejome ieshkotis. Bet tada suprantu, kad tu esi mano laime.
sex & the city. plonos cigaretes. autobusai. beretess. kakava. cinamonas. prada. gyvenimas. esi. tu.
kiekviena akimirka noriu prabilti, nes manau, kad tu manes klausaisi. bet kai pasisuku suprantu, kad tu kazhkur toli. tada ieshkau tavo nuotrauku [ kazhkox apsedimas ] ir jau galvoju kada tavia pamatysiu tave kita karta.
noriu dalintis savo gyvenimu kartu su tavimi. noriu, kad tu butum dalis mano gyvenimo.
noriu tiketi akimirkos amzhinumu.
noriu, kad padetum man neoninius sparnus rasti.
noriu, kad laikytum mano ranka.
noriu tau visa kopu smeli padovanoti.
noriu pabudus matyti tavia.
noriu gerti kava ish starbucks ir su tavimi skubeti i niekad nestojanchius metro.
noriu, kad visos mano svajones su tavimi butu susijusios.
. tada atsistojam. ir kartu isheinam i lietu. niekur neskubam. dzhiaugiames kiekviena akimirka, kuri mums suteikiama. pajuntu kaip pradedu skesti kavos aromate ir tu kazhkur lyg rukas dingsti. kur tu ? kada vel tavia pamatysiu.
kartais taip juokiuos, kai obuolyje tikiuosi cinamono rasti. o stai dabar . vidury nakties. savo kambaryje ieshkau tavias. visur. nors ir zhinau, kad tu kitam miesto gale... vis tiek akys beviltishkai zhaidzhia shi zhaidima. o gal ?
achiu tau uzh tai, kad esi...
achiu, kad sugebejai mano mazha pasauli pakeisti.
achiu, kad padejai sieloje tiek daug nereikalingu zhvakiu uzhpusti.
achiu tau. kad ishmokei kakavos tirshchiais burtis. kad ishmokei svajones skaichiuoti. . . . kad laikei ranka, kai ant vaivorykshtes shokinejom.
. . atsidare kvailos autobuso durys. jauchiu, kad atejo laikas atsisveikinti. greitas apsikabinimas. buckis ir atia. nekenchiu atsisveikinimu kad ir kokie trumpi jie butu... Liko dar vienas zhingsnis ir as jau busiu nebe autobuse. taip norechiau apsisukti ir vel sesti salia. lyg nieko net nebutu nutike. sedeti. sedeti. sedeti. bet dabar tik girdziu kaip uzhsidare durys. o ash vis dar stoviu. lietus lyja. o ash ishkelusi rankas skaichiuoju lashus. vienas . du . penki. septyniolika. penkiasdeshimt septyni. kad tik nepamirschiau tau pasakyti. penkiasdeshimt septyni lashai. o kiek ash dar praleidau. neskaichiavau ir sielos asharu, kurios nuriedejo tau nuvazhiavus. bet juk tai tik trumpam . rytoj vel pamatysiu tavia. vel shnekesiu su tavimi. kol vel neilipsim i autobusa ir neprivazhiuosim mano stoteles...


skiriu gabriellei


iceteate
dumai,kuriems leisime skristi po paryzhiaus gatveles

ta akimirka neapchiupiamas atrode tik laikrodis, tiksintis atgal.visa kita buvo net per daug tikra. krentantys rudenio lapai, aistra gimusi ish neapykantos, kai laukiau amzinybe, kad tik galechiau pamatyti tavo akis [ o pasirodo jos nebuvo ypatingos...]. pamenu sakei, kad savo laimes kisheneje laikai dali mano nenukrapstomos sielos. o dabar is jos liko tik gabalai, kaip skerdzhiamo gyvulio nuotrupos nukritusios ant shlapio molio... padejai taska dar nepaliestam horizontui ir sugadinai visa tapytojo sedevra...jame liko tik vandens spalvos lasai, primenantys asharas, pralietas del sirdies, kandziojamos kaip braske, - negailestingai, kad tik pajustu svelnu malonuma. baisiausia, kad tikejau tavimi. leidau tau meluoti. nes pati nuo to melo jausdavau kaip medus teka virs mano shirdies. tai buvo trumpalaike ekstaze. O dabar stoviu tarp nakties zhibintu ir matau kaip prieshais mane skrieja ivairiaspalviai lapai, tarsi noredami mane nunesti i rudens sekama pasaka, o vejas kartu su jais jau gieda tos pasakos pradzia... bet ash tik stoviu nuleidus akis ir laukiu - o gal kas nors paims mano ranka ir ten skrisime kartu... ? o dar ta smuiko melodija, primenanti tyra nakties kvapa. o jeigu tik galechiau virsti naktimi... tada surios asharos nekristu zhemen, o skraidytu namo stogais. rankos spaudzhianchios shirdi tebutu skirtos lapu skrydzio keliui, o ne beribiam skausmui. o gal tai tik likimas . . . ? [ ar tiki juo? ] parodyk man, ka reiskia tiketi parodyk mano aukso plytomis nuklota takeli namo parodyk, kur paslepti baime juk netiki, kad vis dar tebeesu ta mazha mergyte, kuri niekada kelio namo nerasdavo? ...ir kaipgi tada sugebejai shitaip iskaudinti mane? kaip sugebejai taip sutepti mano siela ir vejais paleisti ...? . baisiausia gyvenime yra jausti aistra ir nemoketi jos numalshinti. ...ta nakti, jau beveik shvintant [ pamenu jutau jau aushros paliesta zhole ], tu leidai mums tyleti ir uzhkele kojas ant suoliuko skaichiavome dienas - vienas, du trys, keturiasdeshimt.... iki pabaigos. keturiasdeshimt dienu iki pabaigos. tas kvailas susitarimas vadinamas "neisimyleti". taip norejau pravirkti, bet ta nakti jau ausra buvo pasigrobusi visas mano asharas. tik jauchiau cinamono kvapa tavo burnoje. ir negi neparagausiu ? tik tam, kad dar labiau skaudetu. bet ta akimirka tu atsistojai ir isejai. negi shi karta mes nesusikalbejome akimis. ash maniau, jog tu liksi sedeti , nes juk chia tu buvai tas, kuris visada mokedavo ishlikti shaltas kaip ledo skulptura, bet tu pratrukai. matyt prisiminei ta nakti tamsiame skersgatvyje, kai baime galejo nugaleti tik tarp musu isiplieskusi aistra.ir,tiesa, ji laimejo. [ o ash maniau, kad myleti ishmokstama ir kad tam gabumu tiesiog neturiu ] ... and then i find the wings to fly. . ash pamilau ne zhmogu, o laika praleista su tuo zhmogumi. juokinga. bet taip tikra. myleti vaizdus ir kenteti del prisiminimu. mirti del prakeikto egoizmo ir aukoti save del sloves. medziai jau mire. juos palaidojo zhemen nukrite lapai. shtai ir jie sulauke savo dineos. ... o ar pameni, kai ta lietinga ryta tu tempeisi mane i kazkoki paslaptinga pieva, kurioje radai nuo seno uzhsilikusi antkapi. dar dabar pamenu : "kad pamirshtumet tereikia negalvoti" . Negi tik tiek mires zhmogus tegali ir noreti - buti pamirshtas? o mes visaip stengiames egzistuoti. griauti stereotipus, kad tik mus pastebetu , o kam tai ? kad vis tiek viena diena mes isgaruotume ish zhmoniu atminties ir musu vieta uzhimtu kitas stereotipu lauzhymo talentas... pakelusi nuo zhemes lapa stengiuosi suprasti kodel tas stebuklingas spalvas dovanojantis lapas nieko nereikalauja, nemoka skaudinti ir net pamirso visus pasaulio kvapus , o kartu ir savo. cinamonas, vanile, kardamonas, prisirpusi aviete .... kaip norechiau moketi atleisti. kaip norechiau grizhti i tao glebi, kaip norechiau tikrus jausmus tureti, kaip norechiau ... bet jauchiu kaip viskas svetima pasidare . jauchiu, kad net tave pamachiusi nebeprisiminchiau musu trikojo suoliuko, tavo cinamonu kvepianchiu plauku. savo atvaizdo gilioje juroje. smelis nesha mane link taves. o tu vis nusisuku, pamesdamas man dirbtine siluma. lyg ir be jos negalechiau gyventi. "ateis diena ir tu pamilsi kita princa" ar bent atsimeni kaip atrodo pasimetusip zhmogaus akys> kaip tik ka nuo rozhes idurio negalintis atsigauti mazhasis princas - ir kodel ji? ... o pasirodo tu tik norejai gyventi. bet pamirshai. kad tu moki tik egzistuoti. leisk bent man ishmokti pakelti akis. ... nes noriu tyra nakti stebeti. ...nes noriu jausti kaip pro mano akis praskrieja kitu gyvenimai. nes noriu rytais pabudusi savo nublukusia nuo saules uzhuolaida praverti. ...nes noriu tikra meile atrasti. ...o juk niekas netikejo, kad ji akimis pastebima. bet as. tikiu.

[c] sako, kad neegzistuoja is salcio pamelynavusi vyshnia. Sako, kad neegzituoja skraidantys electro garsai musu galvose.
... neegzistuoja ir mano nuvytusios tulpes, kurios skleidzia nuodinga opiumo kvapa. Nukrite jos lapai tik vaizduotes zaismas ir prarasta realybe.
... neegzistuoja stikline zole, kuria kiekviena diena atsargiais zingsniais bandau pasiekti idile. Ar zinai,kuria ? Ta,kurioje as myliu ( MYLIU ) ir kurioje mano violetiniai sparnai gali integruotis prie techniskai apdoroto kuno, kuris nebeverkia (nes tai pakenktu mechanizmui) .
apverk bent tu manop siela. Palaidok, kol dar gyva. Ishtrauk electro garsus ir padovanok kiekvienam ,kuris ju klausytis pamirso.
Keliauju zeme ir susirenku cinamono trupinelius . Dedu juos i medine dezute. Bandau atrasti preparata, kuris atskirtu dulkes nuo mano kvailo cinamono.
.naktimis sapnuoju New York ir Jurgos Ivanauskaites mirti. Zinau, ka tu sakysi, - kad taip ir turejo buti. Ir net zinau, kad tu teisus. Tikiu tavimi ir ja tikiu. Apsikrovusi jos knygomis bandau rasti puslapiuose bent menkiausia jos mirti pateisinancia priezasti , bet juk is tikruju priezastis tera gyvenimas. gyvenimas. gyvenimas.
. noriu vaikscioti ten, kur apsnigti zibintai. Jauciu, kad laikau save. Laikau suristas svajone patalynes dezeje, o sparnus sukarpiau ir atidaviau maziems vaikams [ juk as pati dar tik vaikas ] . atsibodo vis kazkam priklausyti. noreciau susirinkti savo dalis is jusu kiekvieno . Nemetyk saves taip priesais mane.  As vel ikandu tau i lupa lyg taip ir savo shirdi rytais kandziociau, o vakarais raudona siula pasiemus bandychiau susiuti suirusias dalis. .
Pamirsau, ka reiskia pusti metinius dumus is burnos pro sirdi. Noreciau ipusti tau i gerkle.  Ar tu ivertini tai, ka turi? Ar as duodu kazka, kas turetu buti vertinama ?
[ the blower's daughter ]
. noreciau bent karteliui pamirshti kas esu. Nors karteli pasiduoti  judesiui. Pradetu verkti, nes gyventi darosi nuobodu. KAS TAU DAROSI ??? Kiekviena ryta zhvelgiu i tuos pacius senamiescio stogus , geriu ta pacia arbata su medumi, valgau obuolius su cinamonu , 16:40 isijungiu televizoriu, vakarais ziuriu i kompiutetio ekrana ir ieskau atsakymo - liga ar tikras 21o amziaus vaikis ?
. pamirsau, ka reiskia tikras draugas. pamirsau, ka reiskia buciuoti is meiles. pamirsau, ka reiskia sokti is sirdies. pamirsau, ka reiskia verkti.
o dabar - nusisypsok. prasidejo diena. Isijungiu electro garsus. suveliu plaukus. uzsidesu kauke. ismetu tulpes. iseinu i gyvenima. [/c]

[c]pamenu kaip norejau bent pirshteliu paliesti tavo svelnia veido oda. Bet tu nusisukai. Nezhiurejai man i akis. Stebejai pasiklydusias dulkes shio nuostabaus tilto turekluose. Tada bandzhiau paliesti tavo ranka. Jauciau kaip mano akys bando sulaikyti asaras, bet visai netiketai viena pradejo riedeti mano skruostu. Pazvelgiau aplink save. Miestas buvo paskendes nenusakomam liudesy. Net nakties zhibintai negelbejo miesto nuo prakeikto ji apemusio liudesio. Pasijauchiau visishka savanaude, kai supratau, kad man visai negaila shito miesto. Juk ash ir pati skestu liudesyje. \"zhinau, kad niekada nesugebesi man atleisti. Taves to net neprashysiu\" . Tu patraukei nuo manes savo ranka. Kodel skaudini mane vis dar stovedamas chia ?
Niekas net nebutu itares, kad stovedami chia mes keiteme savo likima. Taip, ta, kuri kazhkas jau priesh mus buvo nulemes... Ash , rankomis pasiremusi i visishkai surudijusi Paryzhiaus tilta ir jis, atsukes i mane savo plachia nugara. Jauchiau kaip dreba visas mano kunas. Nebegelbejo nei shalikas, nei berete. Tai buvo ne shaltis. O skausmas, laukiant paskutiniu jo zhodzhiu. Ash nenorejau ju girdeti, nes tai paskutiniai zhodzhiai ish jo lupu skirtu tik man. Jo balsas visa gyvenima vare mane ish proto. Ir shtai, privazhiave paskutine stotele mes suklupom...
...nebegirdesiu tavo zhodzhiu nakti[ kai noredamas mania uzhkloti visada sumurmedavai ta nelemta zhodi \"myliu\" .]
... nebematysiu tavo akiu[ kai eidama ta siaura gatvele maitindavau tave cukraus vata.ech.]
...nebepaliesiu tavo rankos. [ kai eidami pilkais shaligatviais stumdydavomes del pirmos pamatytos balos ir tavo ranka tyliai nuslysdavo mano veido link - tai nelygios kovos pergale, kuria visada laimedavau ]
...nebe. nebe. nebe. ...
Pirma karta jauchiausi tokia tikra. Machiau savo asharas, sushalusias rankas ir net virpanchia tyla tarp musu. Viskas taip tikra.
- Buk geras, pasakyk ka nors, - neleidau sau nurimti.
Bet kagi ash norejau ishgirsti? kad viskas baigta ? kad jis nebegali zhiureti i mano veidmainishkas akis? Kad nebegali pakelti to skausmo,kuris skyre mus jau taip ilgai... Ta akimirka isivaizdavau, kad aplink mania plaukioja vaniles kvapai. Kreivai shyptelejau. Ir leidau sau nugrimzti i prisiminimus, net nepajauchiant kaip po truputi isisiauteja lietus prakeiktames meiles mieste.
Prisiminiau Monmartre esanti suoliuka ant kurio besededami susipykom dar nepazinodami vienas kito. Jis taip mane erzino savo buvimu ir pastoviu shnekejimu, kad liepiau jam neshdintis nuo mano suoliuko. mano suoliuko. Tai jam pasirode dar juokingiau. niekada iki tol nebuvau machiusi tokio izhulaus zhmogaus. Dar niekada nedegiau tokia aistra nepazhistamam zhmogui. Jis mane erzino, bet kartu norejau ir paskanauti jo mat pasirode toks skaniai kvepiantis, kad vos nesumaishiau jo su savo cinamonine bandele... Jau ta pati vakara gulejome mano kukliame bute ant kvailai numestu chiuzhiniu. Jo nuogas kunas buvo toks shvelnus ,kad norejosi guleti shalia jo amzhinai...
tada prasidejo kupinos nezhinios dienos. Kiekviena diena geidzhiau jo vis labiau, o jis atsirasdavo kaip visada netiketai. kai mazhiausiai to tikedavausi.
[ kaip banalu, tiesa ? ]
mano surukomu metiniu cigarechiu kiekis padvigubejo... Pradejau dievinti pati procesa, nes taip galejau nusikelti vis archiau jo ... Dumai eidavo per visa kuna, kol galiausiai ishpusdama juos, ishpusdavau ir dali jo kvapo i kuri buvau taip smarkiai isiliejus...
Lietus jau norejo tapti audra, bet as vis dar jo nejauchiau. Bijojau paleisti ish akiu jo ranka, nes zhinojau - jai dingus, mano pasaulis praras visa prasme. Ne del to, kad negalesiu gyventi be jo, kad busiu dusinama ilgesio jam , kad siela kariama skausmo bus, bet del to, kad visos dienos taps pilkos kaip ir mano pieshiniai jam neesant. Kad rukymas praras prasme. O sedejimas monmartre ant suoliuko taps tiesiog sedejimu. and i know these feelings will never go away...
As gyvenau juo. Jis tapo mano gyvenimu. Mano laime ir prazhutimi... mano siela.
Del jo sudauzhiau daugybe gyvenimo veidrodziu. Del jo pasirinkau vanile, o ne cinamona. Del jo kvepejau ashtriu antikvariniu parfumu. Del jo pamegau apsiniaukusi dangu[ visai kaip ir ta vakara ] . Del jo buchiuodavausi uzhsimerkusi. Del jo ieshkojau vaivorykshtes pabaigos. ir viskas veltui .. . . ?
Tik tada pajauchiau, kad mano surios asharos maishosi su lietumi. Kad mano makiazhas baigia nubegti i upe. o jo rankos ..... nebebuvo. pakeliau akis. machiau ji tolstant. Ta akimirka ash atsiminiau, kad jis man visada skaydavo :
- nezhiurek. Niekada nezhiurek i nuo taves nueinanchio zhmogaus nugara.
... ir ash nuleidau akis. Jauchiau kaip stipriai ish manes ishsipleshe siela. Ji atsistojo ant tureklu . ir nushoko i upe. nieko nebejauchiau. nusisukau. ir nuejau i prieshinga puse. daugiau niekada jo nemachiau.


iceteate [/c]

[c] citizen cope - "sideways" [/c]