rašyk.lt: Dienoraštis / IcEteAtE / medines sraiges

ten tylu kaip niekad. naktis leidzia liudesio garsus senu patefonu. garsai girgzda kaip senos medines grindys. tunelio gale tamsa. visi sedi uzsidare langines. laukia naujos dienos. o dodo nauja diena jau nebeisaus. negi tik del to, kad jo sparnai buvo per mazi ??
viskas yra niekis, kai zinai, kad Londono skverelyje visai prie pat oxford street sedi jis ir buciuoja ne ja. ir ne jai jis dovanoja pirmas pavasario geles, kuriu net nespejo bites ishsiurbti. viskas butu dar paprasciausiai, jei rasciau reikalingos spalvos puantus. galeciau visiems susokti. jei tik rasciau….todel dabar uzsidejusi mamos senuosius sortus klaidzioju nakties papludimiuose. kartu su krabais. ir dodo. viskas tikrai paprasta. reikia tik susigalvoti ritma ir sokti. jei pritruksti jegu visada gali skesti. tai jau nieko nebereiskia. nieko nenustebinsiu pasakius, kad Londonas ir vel zydi. visi tiltai pilni zmoniu. o ju rankuose kava. ne, starbucks jau nebepopuliarus. ant ju puodeliu neuzrasyta „recycled". as renkuosi paul's.visada rinkdavausi pauls. net jei jie neparadavinetu skaniausio pasauyje baguette. ir visai nereikia is to daryti karameliniu burbulu ir manes mesti I supermarket trolley. visada liksiu tokia pat. ir tikrai kandi jei reikia. o ir ji niekada tam nepriestaravo. tik tyliai is manes juokdavosi. ja as visada tikiu.
senos leliu akys krenta is lentynu. nebespeju ju gaudyti. kartais pagalvoju ar jos mato taip, kaip mes matome? ar ziurint I perdegusias lemputes graziose senose kristolinese lempose galima susilaikyti nuo asaru? ( dear, I think we are facing a problem ) . tu be jokio gailescio ir vel palieki ji prie to pacio kioskelio jau 15a karta. nenustoji gailetis vos tik nueini. raudoni zandai po truputi virsta melynais. bet tu vis tiek ziuri I comme de garcons vitrinas ir vis tiek nori tos pacios tepliotos tases. jei tik…. bet tada baigiasi lunch break. tu ijungi sypsena ir visiems garsiai sauki, kaip jie graziai atrodo isispraude I astunto dydzio piestukini sijona. jei tik… ir tada. tarp milijono zmoniu jautiesi draskoma laiko. kiekviena ant kuno likusi zyme tai akimirka tuscios sekundes. be jokiu abejoniu pradedi teplioti lelem lupas. aisku raudonai. ivairiomis formomis pasieki savo atvaizda. klounas. tik nupirk man kempinele ir as ishsikirpsiu nosi. ( good things not always come to you ) ir vel prisiminiau, kad pasiklydau. atsisedau ant to pacio fontano sloane square ir skaiciavau visus bubble gum spalvos vespa mopedus. jei tik tureciau batelius is naujosios marc jacobs kolekcijos. galeciau vaikscioti asfaltu. man tiktu vespa mopedai ir zydri salmai su balta plunksnele. ( baby there is nothing I could do that you couldn't do ) ir man nereikia kitu laimes. as turiu raktus nuo paslaptingo sodo. ir ten niekas neskina mano geliu. niekas nesisupa ant mano supyniu ir niekas negaudo drugeliu… be slamesio ten esu tik as. ir nereikia man kitu. ( leave me, leave me just say that you'll need me ) laukines kates labiau tinka miesto interjerui nei sunys liudnomis akimis. o tu nieko nesupranti. tau svarbu, kad tave pamatytu per televizijos ekrana. ir kad galetum save parodyti naujausoije reklamoje. visada svajojau kazkam tapti ikvepimu. bet kiekviena ryta nubudus vis isbraukiu viena savo bruoza, kuris iki tol man patiko. ir zinojau, kad Pierre is Paryziaus man sius tobulas prancuziskas cigariles. bet jis niekada netaps mano meiluziu. ( my lover's gone ) net jei tu ir butum gyvas, as vis tiek buciau polietileninis maiselis. ir galeciau virsti meno kuriniu. esu sau skolinga 20 lapu gyvenimo. taciau pati tapau permatoma kaip visi tie slapi gyvenimo lapai. nepades net luxembourg'o sodai. ir visos ten paliktos kedes. o ir visi perskaityti puslapiai visada liks tik puslapiai. tu man neleidai juoktis. nes taip butum sugadines visa toscanos peisaza. raudoni vynai primena tylius vakarus terasoje, kai grodavo jazz'as. o as ilga balta suknele sokdavau ant pirstu galiuku. naktimis mane prikeldavai tik tam, kad paskanauciau tik ka prinokusios vysnios. o as galvodavau kaip noreciau su tavimi uzstrigti lifte, kuris kiltu i 157 auksta. bet viskas ir liko svajoniu fone. ir jis banaliai nuplauke kaip debesys. ir negi nesakiau, kad tada norejau tik juoktis. nes girdejau kaip tavo ausyse aidi drums. tu likai nepatenkintas. o as pavogiau tavo boruzele. ar brosiurele (?) ( you are so much better than you know )
uzsimojau per daug. visos paklodes pagelto ir nukrito zemen. net mediniai segtukai nebepades.
o dabar buk malonus, pagrok...mano kojomis

2008-03-04 15:24

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Meniu

Naujausi

Papildyti

Apie autorių

Autoriaus dienoraštis

RSS