Jean Genet: "Šios knygos tonas rizikuoja papiktinti blogesnes sielas, ne geresnes" ;)

"MONSTRO" režisierei Patty Jenkins koją pakiša jos pačios „New York Times“ deklaruota filmo kūrimo koncepcija – esą jai buvo svarbu ne tik atskleisti tiesą, bet ir rasti pusiausvyrą tarp vyrus medžiojusios lesbietės ir feminizmo herojės charakterio kūrimo. Nenuostabu, kad filme režisierė tarsi pateisina ir net gaili žudikės. Nepaisant to, jog paskutinės jos aukos – paprasti, niekuo dėti ir net neiškrypę vyrai.

Ši takoskyra tarp gana romantiško lesbianizmo bei agresyvaus ir režisierės kiek dirbtinai brukamo agresyvaus, tiesiogiai prieš vyrus nukreipto feminizmo konteksto minimizuoja istorijos įtaigumą. Kažin, ar gali būti priimtini filme ryškėjantys požiūrio, kad kiekviena lesbietė yra feministė, nes turi apginti (kartais ir radikaliomis priemonėmis) savo teisę į meilę vyriškame pasaulyje, kontūrai? Nors režisierės pozicija verčia prisiminti kontraversišką posakį, kad feminizmas yra teorija, o lesbianizmas – praktika.

Filme, kuriame pirmąkart buvo nufilmuotas lesbietiškas bučinys (kai Marlene Dietrich pabučiavo savo partnerę „Žydrajame angele“ 1930 m.), homoseksualūs santykiai buvo pateikti kaip femme fatale bruožas (kaip ir juostoje „Fatališka moteris“). Tačiau „Monstrėje“, kaip ir „Pabučiuok mane“, iš dalies „Fridoje“ ar „Valandose“ homoseksualumas yra išvalytas nuo dekoratyvumo ir, pasak L.Kreivytės, analizavusios moters rolę šiuolaikiniame repertuare, pateikiamas kaip socialinės mimikrijos forma, veikiau įtvirtinančia, nei griaunančia galiojančias normas.

Šį rakursą atskleisti padeda ir aktorių duetas – kampuota strazdanota prasigėrusia kekše paversta C.Theron ir vyriško kirpimo paauglė, labiau primenanti drovų jaunuolį, C.Ricci. Jų lesbietiškos meilės scena tikrai nei iš tolo neprimena grakščiai besiraitančių dviejų tobulų moterų kūnų pornografiniuose filmuose, kuriuose net lesbianizmas išnaudojamas vyriškam geiduliui patenkinti.

Jean Genet: "Šios knygos tonas rizikuoja papiktinti blogesnes sielas, ne geresnes" ;)

Jean Genet: "Šios knygos tekstas rizikuoja papiktinti blogesnes sielas, ne geresnes" ;)

baimė ir drebėjimas

bijau bučiuoti Tavo kojas
bijau apkabinti Tavo vaiką
bijau prisipažinti Tau meilėje
bijau pasakoti apie Tavo Širdį
bijau atsiklaupti prieš Tavo Veidą
bijau paklausyti Tavo Žodžio
bijau naudotis Tavo Auka
bijau susidurti su Tavo priešais
bijau susidėti su Tavo bendrais
bijau pasirodyti Tavo tarnas
bijau nebijoti Tavo kančios
bijau bijoti Tavo teismo –

bet ir demonai tiki ir dreba (Jok 2,19)

Francois Ozon – vienas populiariausių šių laikų Prancūzijos režisierių, šįkart vėl sukūrė filmą apie moteris ir jų tarpusavio santykius. Dramos "BASEINAS"veiksmas, kaip ir praėjusiais metais sukurtame Ozono filme “8 moterys”, vyksta nuosavame name. Režisieriaus dėmesys nukreiptas į dvi moteris: jų skirtingas amžius, temperamentas, iš pat pradžių jos negali pakęsti viena kitos. Jų “tylusis palydovas” – baseinas, čia ir vyksta pagrindinis filmo veiksmas, atsiskleidžia pagrindinių personažų charakteriai. Išmonė ir realybė persipina, žiūrovui sunku atskirti, kas vyksta iš tikrųjų, o kas tik rašytojos fantazijos vaisius.

Kada Ozono paklausė, kodėl jis vėl sukūrė filmą apie moteris, režisierius prisipažino, kad moterys jį žavi savo emocionalumu. “Mano filmuose svarbiausia yra emocija, o ne veiksmas. Moters charakteris – daugialypis, ji man įdomesnė už vyrą.”

baimė ir drebėjimas

bijau bučiuoti Tavo kojas
bijau apkabinti Tavo vaiką
bijau prisipažinti Tau meilėje
bijau pasakoti apie Tavo Širdį
bijau atsiklaupti prieš Tavo Veidą
bijau paklausyti Tavo Žodžio
bijau naudotis Tavo Auka
bijau susidurti su Tavo priešais
bijau susidėti su Tavo bendrais
bijau pasirodyti Tavo tarnas
bijau nebijoti Tavo kančios
bijau bijoti Tavo teismo –

bet ir demonai tiki ir dreba (Jok 2,19)

Francois Ozon – vienas populiariausių šių laikų Prancūzijos režisierių, šįkart vėl sukūrė filmą apie moteris ir jų tarpusavio santykius. Dramos veiksmas, kaip ir praėjusiais metais sukurtame Ozono filme “8 moterys”, vyksta nuosavame name. Režisieriaus dėmesys nukreiptas į dvi moteris: jų skirtingas amžius, temperamentas, iš pat pradžių jos negali pakęsti viena kitos. Jų “tylusis palydovas” – baseinas, čia ir vyksta pagrindinis filmo veiksmas, atsiskleidžia pagrindinių personažų charakteriai. Išmonė ir realybė persipina, žiūrovui sunku atskirti, kas vyksta iš tikrųjų, o kas tik rašytojos fantazijos vaisius.

Kada Ozono paklausė, kodėl jis vėl sukūrė filmą apie moteris, režisierius prisipažino, kad moterys jį žavi savo emocionalumu. “Mano filmuose svarbiausia yra emocija, o ne veiksmas. Moters charakteris – daugialypis, ji man įdomesnė už vyrą.”

2004-01-31
Francois Ozon – vienas populiariausių šių laikų Prancūzijos režisierių, šįkart vėl sukūrė filmą apie moteris ir jų tarpusavio santykius. Dramos veiksmas, kaip ir praėjusiais metais sukurtame Ozono filme “8 moterys”, vyksta nuosavame name. Režisieriaus dėmesys nukreiptas į dvi moteris: jų skirtingas amžius, temperamentas, iš pat pradžių jos negali pakęsti viena kitos. Jų “tylusis palydovas” – baseinas, čia ir vyksta pagrindinis filmo veiksmas, atsiskleidžia pagrindinių personažų charakteriai. Išmonė ir realybė persipina, žiūrovui sunku atskirti, kas vyksta iš tikrųjų, o kas tik rašytojos fantazijos vaisius.

Kada Ozono paklausė, kodėl jis vėl sukūrė filmą apie moteris, režisierius prisipažino, kad moterys jį žavi savo emocionalumu. “Mano filmuose svarbiausia yra emocija, o ne veiksmas. Moters charakteris – daugialypis, ji man įdomesnė už vyrą.”

Francois Ozon – vienas populiariausių šių laikų Prancūzijos režisierių, šįkart vėl sukūrė filmą apie moteris ir jų tarpusavio santykius. Dramos veiksmas, kaip ir praėjusiais metais sukurtame Ozono filme “8 moterys”, vyksta nuosavame name. Režisieriaus dėmesys nukreiptas į dvi moteris: jų skirtingas amžius, temperamentas, iš pat pradžių jos negali pakęsti viena kitos. Jų “tylusis palydovas” – baseinas, čia ir vyksta pagrindinis filmo veiksmas, atsiskleidžia pagrindinių personažų charakteriai. Išmonė ir realybė persipina, žiūrovui sunku atskirti, kas vyksta iš tikrųjų, o kas tik rašytojos fantazijos vaisius.

Kada Ozono paklausė, kodėl jis vėl sukūrė filmą apie moteris, režisierius prisipažino, kad moterys jį žavi savo emocionalumu. “Mano filmuose svarbiausia yra emocija, o ne veiksmas. Moters charakteris – daugialypis, ji man įdomesnė už vyrą.”

o kodėl ne pana tian pripliūsuota ant kryžeus? o dabar tarp 2 'latrū' nešiot turiu vyrą ant aukso ciepotškės, kur čia teisybė?
+vardan dejvės muotynos, ir dūkros, ir švento dvaseus. :p

Ateinantis amžius priklauso moterims

Irma Verbienė, "Lietuvos žinios"

o kodėl ne pana tian pripliūsuota ant kryžeus? o dabar tarp 2 'latrū' nešiot turiu vyrą ant aukso ciepotškės, kur čia teisybė?
+vardan dejvės muotynos, ir dūkros, ir švento dvaseus. :p

Ateinantis amžius priklauso moterims

Irma Verbienė, "Lietuvos žinios"

Iš Peterburge vykusios tarptautinės moterų konferencijos Lietuvos atstovės grįžo kupinos optimizmo ir pasididžiavimo. "Mes sugebame ir siekti karjeros, ir išsaugoti šeimas", - tikino moterys.
Verslininkė Erika Stankevičiūtė įsitikinus, kad tarptautiniai renginiai moterims yra neįkainojami dėl įgytų kontaktų ir naujų pažinčių. Prieš kurį laiką Sankt Peterburge (Rusija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Moterys, keičiančios pasaulį" dalyvavo per 700 įdomių, įtakingų politikių, verslininkių bei visuomenininkių iš viso pasaulio, tarp jų - aštuonios Lietuvos atstovės.

"Profesorės Viktorijos Daujotytės dėka galime pajusti tautinį išdidumą", - kalbėjo literatūrologė Solveiga Daugirdaitė per pirmosios Baltijos šalyse moterų literatūros istorijos "Parašyta moterų" aptarimą, surengtą Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre.
Turime įdomią, gerą literatūrą, o moterų parašytoji užima gerą, o kai kuriais atvejais - ir geresniąją jos dalį. Pačiais subtiliausiais, pasak profesorės, atvejais. Pavyzdžiui, kai kurie Šatrijos Raganos prozos puslapiai, kuriuose veržiasi tokia dvasinė gelmė, kokios nėra vyrų sukurtoje prozoje.
"Nesiekiau įrodyti, kad moterims priklauso kokia nors pirmenybė, - sakė autorė. - Pasaulis laikosi harmonija. Bandžiau parodyti, kad literatūros pasaulis sukurtas vyrų ir moterų. Atrodytų, savaime suprantama. Bet taip nėra. Tenka įrodinėti, o argumentai nepatikimi. Kultūra gyvuoja parodymais, o ne įrodymais".