Šio vakaro pokalbis buvo , mielas ir malonus, nuoširdus paprastas, kuriame telpa viskas. Man tai liks ilgam širdyje. Gera žinoti, kad kažkas keičiasi manyje. Bet kaip suprasti save, kada rodos viską dariau aiškindama vaikui, kaip gyventi o ji praleidžia pro pirštus. Supranti vos infarkto  negavo išgirdusi, apie jos skolas.  Ką daryt  net nežinome? Baisu pagalvoti, bet reikia vaikui padėti. Tai va vėl mano  realios problemos, bet kaip nors jas sutvarkysiu, tačiau nesinori vien galvot apie problemas, o kaip pamiršti tą ko negaliu...      Vėlus vakaras niekas nesigalvoja, tik gerklėje ašaros, kodėl mano vaikas taip elgiasi? Klausaus tavo kompaktų geros melodijos  mano širdžiai, tačiau neturim tuščio kompakto persirašyt. Rašau o sakiniai jaučiu padriki, tačiau tu esi vienas šiuo metu kuriam galiu tai išlieti, nežinau kodėl? Norisi tikėti kiekvienu tavo žodžiu, malonia šypsena ir tolyn lekiančiu žvilgsniu, kuris susilieja su realybe, prisiminimais ir paprastumu. Man taip atrodo ir visai nemanau, kad tai blogai jaučiu, kad čia sapnas iš kurio nesinori prabusti, o  sapnuoti ir sapnuoti...        Palinkėsiu ramios nakties su jausmais pilnais svajonių, prisiminimų. Einu miegoti o mano mintys ir žodžiai keliauja pas tave į tavo šiltą glėbį...labanaktis V.....

Ant stalo garuojanti aviečių arbata pagardinta medumi vis dar  kvepia vasara, bičių choras dūzgia ir pranašauja medunešį. Saulė, uodų spiečius nuvilnyja į paventį, ten po liepomis tyliai ji vingiuoja ir kviečia į tolį. Nakties tylumoje girdis lakštingalos giesmė, tylius žiogelių smukelių virpėjimas, tarp žaliaskarių eglių šokuoja kiškelis bailus išsigandęs pikto skaliko balso. Kas bus?
To nežinome niekas, nei bitės, kurios primena vasarą, išsigandęs kiškelis, piktas šuo keliaujantis vienišas laukais  o  labiausiai  aš... Kodėl mus valdo nežinomybė? Kodėl? Čia tik trumputis prisiminimo kelias iš vasaros arba kelionė mintimis po žaliuojantį paventį, kai rodos nieko svarbesnio ir nebėra.    Šiandien tyli ir niūri diena, lynoja, kodėl? Kai turėtų kristi baltos purios snaigės jos virto dangaus ašaromis, kažkas keisto ir neįprasto gamtoje? O  gyvenime?.. Suprantu tau išbandymų, savęs įsivertinimo žiema, kaip pasiklosi taip turėsi toliau miegoti tik va kaip padėti šalai esantiems sunku...baisu net ką parašyti, pasakyti ar net trukdyti. Tai pastebėjau vakar, susimąstęs, tylus ir vis žvelgiantis tolyn, neverta likti su savo problemomis vienam reikia išsipasakoti, pasidalinti su tais kurie tiki tavimi. Žinau  yra namiškiai kurie supranta ir išklauso tave. Tačiau  jeigu mes bendraujame noriu suprasti ir pažinti  tavo paslaptingą vidų nes esu tau neabejinga ir visai nieko blogo negalvodama kartais imu ir parašau kokį laiškelį ar žinutę nes  noriu išgirsti ir tavo balsą, bei pamatyti akis...
Šis vakaras tylus ir tamsus atneš tau prasmingus sapnus kuriuose galbūt išvysi mano prisiminimų kelyje aprašytą vasarą o joje savąjį „aš“... linkiu kuo geriausių darbų ir žinok jeigu tau gera tai aš esu jei ne nežinau...
Man gera žinoti, kad tu esi... 2009 metų vasario 3 diena.