Po kalėdų tvano
eglės, kaip šunys iš vandens išlipę
nusipurto
ir ilgai iš po kilimų kanda,
savimi grasina.
Stebuklai su girliandom
į batų dežes sulipę
vata apsiklosto,
vienas kito glėbyje paskesta.
Pirmieji vėjo teismui pasiruošia iš prigimties švelnūs megztiniai, kasdienybės nutampytomis rankovėmis, beviltiškai mosikuojančiomis apie tai, kad vėl ir vėl, nuo aštuonių iki penkių, o kartais ir viršvalandžiais, kartojau tas pačias klaidas. Mažas, nesvarbias, nepiktas, beveik prie odos priaugusias nuodėmes.