kartais ne pro šalį
įmesti monetų į minčių darymo
mašiną

you make my heart tremble and dance
with no reason, effort or explanation

Roma

2017-12-29

Pirmas įspūdis atvykus į miestą: šaltoka, šiek tiek nejauku, kažkodėl pastatai atrodo purvini. Vis dėlto, pirmas įspūdis ne visada teisingas. Netrukus išlindo saulė ir sušildė šąlančias rankas. O miestas sušildė vidų savo grožiu ir, atrodo, pulsuojančia istorija. Pirmas objektas, kurį pamačiau buvo Trajano kolona ir šalia esantys karaliaus Vitorio Emmanuelio rūmai. Toliau leidausi žemyn link Trajano vonių istorinio paminklo, t.y. griuvėsių, likusių iš antro amžiaus po Kristaus. Visai šalia yra ir Palatino kalva, viena iš seniausių miesto dalių, kur vaizdas tikrai įspūdingas. Nejučia sustoju ir mintyse keliauju laiku atgal, įsivaizduodamas, kaip ši vieta atrodė Romos imperijos laikais. Manau, kad dar tikrai čia gryšiu. Toliau sekė vienas žinomiausių Romos simbolių – Koliziejus. Apžiūrėjau praeidamas, atrodo didingai. Norėčiau užeiti į vidų, pavaikščioti, apžiūrėti detaliau ir galbūt su gidu. Tada lankstus darydamas atkeliavau prie Ispanų laiptų ir aikštės, nuo kurių atsiveria miesto panorama. Labai gražu, žmonės nori tai užfiksuoti, tarp jų ir aš. Paskutinis objektas, aplankytas pirmąją dieną – Piazza del Popolo, arba Žmonių aikštė. Po ilgos dienos ant kojų nusprendžiau grįžti atgal metro. Greita ir patogu. Liko vakarienė ir poilsis, iki rytojaus.

2017-12-30

Na ir diena! Šiandien buvo kultūros ir žinių apie Romą diena. Turėjau net dvi ekskursijas: viena po lankytinas vietas, nemokama (bet paaukojau 5 eurus, nes buvo verta) ir kita Vatikane, muziejuje ir šv. Petro bazilikoje. Taigi, rytinė ekskursija prasidėjo nuo Ispanų laiptų. Susirinko apie 50 žmonių, kurių po truputį mažėjo. Nežinau kodėl. Gidė pasirodė nuoširdi ir žinanti daug, nors kartais galėjo kalbėti truputį garsiau. Nuo pradžios taško pajudėjome link Marko Aurelijaus kolonos. Prieš prasidedant ekskursijai susipažinau su biču iš Tuniso, atvykusiu tiesiai iš oro uosto. Su juo ir ėjau, buvo įdomu pasikalbėti. Toliau sekė Panteonas, palikęs labai stiprų įspūdį. Stulbinanti architektūra, būtina aplankyti šią vietą. Tada priėjome Navonos aikštę, ji didžiulė ir nei kiek nepasikeitusi nuo senų laikų. Didžiulis fontanassu bėgančiu vandeniu iš keturių pusių simbolizuoja keturis žemynus, atrastus iki, jei neklystu, 16 amžiaus. Apie visus objektus gidė papasakojo nemažai dalykų. Atrodo, kad Romoje kiekviena vieta, paminklas, aikštė yra susijusi su kuriuo nors popiežiumi ar imperatoriumi. Iš aikštės patraukėme link Vatikano, einant reikia pereiti Tibro upę. Romoje yra daug tiltų, bet tas per kurį ėjome yra pats seniausias. Visi kiti pastatyti 20 amžiuje, pasak gidės. Pakeliui pamatėme Šventojo Angelo pilį ir pasiekėme Vatikano prieigas. Čia mūsų ekskursija baigėsi, bet kas norėjo galėjo užsisakyti dar vieną ekskursiją, kuri apėmė Vatikano muziejų ir šv. Petro baziliką. Be to, šauni gidė Silvija vaizdingai ir nuotaikingai pasakojo apie istoriją, žymiausius meno kūrinius ir juos sukūrusius menininkus. Mikelandželas buvo vienas iš jų: nepaprastai gabus ir talentingas, per savo gyvenimą sukūręs tokius šedevrus kaip Siksto koplyčios lubų ir sienų freskos, Pieta, Dovydas. Žadą iš manęs atėmė būtent Siksto koplyčia: kiek daug ir kokia kokybė. Užverti galvą, stebiesi ir grožiesi, kaip žmogus galėjo tiek daug padaryti. Verta pamatyti savo akimis. Gaila, kad draudžiama fotografuoti. Keletas žmonių neklausė, aš susilaikiau. Tai pats didingiausias ir įspūdingiausias meno kūrinys, kiek mačiau gyvenime.

2017-12-31

Paskutinė metų diena! Kelionėse laikas eina kitaip nei namuose – žymiai lėčiau. Trečia kelionės diena, o pamatyta ir nuveikta išties nemažai. Man atrodo, kad Romoje esu gerokai ilgiau. Taigi, ilgiau pamiegojęs ir pailsėjęs, pavalgęs pusryčius (kava, bananas, bandelė) išėjau į miestą. Su centru šiek tiek susipažinau, noriu aplankyti ir kitas miesto dalis, todėl einu į šiaurę, į parką Villa Umberto. Jis didžiulis, žemėlapyje širdies formos, jame yra galerijos, muziejus, zoologijos sodas, paminklai. Žmonės vedžioja šunis, važinėja dviračiais, keturviečiais dviračiais. Parke ramu, tylu, neskaitant paukščių, ir gera pasivaikščioti. Iš jo išėjęs pasukau atgal link centro. Neturėjau konkretaus tikslo, ėjau kur akys vedė ir priėjau Emanuelio rūmus, kuriuos mačiau anksčiau. Šį kartą pakilau laiptais į viršų, kur galima apžiūrėti miestą iš aukščiau. Atsiveria fantastiška panorama. Kurį laiką grožėjausi, fotografavau. Dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. Taip atėjo ir vakaras, Naujųjų metų išvakarės. Nusprendžiau juos sutikti prie Koliziejaus. Manau, kad buvo ir geresnių vietų. Susirinko daugybė žmonių, aš nuo vienuoliktos valandos stovėjau ir laukiau vidurnakčio. Fejerverkų buvo, bet tikrai ne ypač daug ar gražių. Nors Koliziejus patiko, į jį galima žiūrėti ir ilgiau nei valandą. Po to grįžau į kambarį ir nuėjau į šalia esantį barą, kur žmonės šventė naujus metus. Ilgai nebuvau, išgėriau bokalą alaus ir ėjau miegoti. Su naujais metais!

2018-01-01

Sausio pirmąją nusprendžiau pavažinėti dviračiu. Nuvykau į Trasteverės rajoną, kur išsinuomojau kalnų dviratį ir patraukiau link Via Apia Antica, senovinio grįsto kelio, kuris jungė svarbias vietas Respublikos laikais. Tiesą sakant, nieko ypatingo nepamačiau. Pakeliui šonuose yra visokie luitai, akmenys, pastatų liekanos. Juo važiavau turbūt apie valandą, bet tikėjausi kažko daugiau. Nors važiuoti dviračiu patiko, gavau fizinio krūvio ir pajudėjau, kas pakelia nuotaiką ir gerina savijautą. Paskui grįžau į centrą, grąžinau dviratį ir ėjau pietų. Šalia buvo Dianos rekomenduota picerija Rosopomodoro, pica buvo labai skani ir soti. Desertui tiramisu, skanu, tik galėjo būti daugiau. O dabar grįžau į kambarį, 7 valanda vakaro, kai rašau šias eilutes. Šiandienai veiksmo užteks, pailsėsiu. Rytojus atneš kažką naujo. Kaip sako italai, bonano (gerų metų).

2018-01-02

Šiandien buvo puikus oras, švietė saulė ir vaikščioti nešalta. Sušilau. Dieną skyriau drabužių ir lauktuvių pirkimui. Tėčiui nupirkau žurnalą ir laikraštį apie futbolą ( ką gi daugiau?), mamai nupirkau makaronų, pagamintų iš (o gal su) špinatais, broliui gražius baltus marškinėlius, sau nusipirkau iš karto į akį kritusį šiltą švarką, šaldytuvui magnetą į kolekciją. Esu patenkintas pirkiniais. Galbūt dar įsigysiu kelnes ar marškinius, labai jau elegantiški. Žinoma, visur vaikščiodamas ir ieškodamas daiktų toliau grožiuosi miestu. Šiandien ėjau naujais keliais ir buvau apdovanotas nuostabiais panoraminiais vaizdais. Švietė saulė ir nuo kalvos, esančios Trasteverės rajone atsivėrė platus vaizdas. Pakeliui mačiau švč. Marijos baziliką, paminklą Garibaldžiui, švyturį, pastatytą Argentinos italų kaip sveikinimą Romai tapus Italijos sostine, dar kartą ėjau pro šv. Angelo polį. Tada grįžau į centrą, sustojau suvalgyti ledų Navonos aikštėje ir pasukau link kambario. Padariau nuotraukų, šiandien buvo malonu ir gera būti čia. Liko dar dvi dienos, o kitą jau kelionė atgal. Atrodo, kad Romoje gyvenu bent porą mėnesių. O iš tikro esu penkias dienas. Tikrai verta pabūti Amžinajame mieste. Likusiam laikui paieškosiu įdomios veiklos. Ciao!

2018-01-03

Priešpaskutinė diena. Iš ryto ėjau į dar vieną ekskursiją. Malonus gidas Frančesko parodė ir papasakojo apie keturias bažnyčias. Iš išorės jos atrodo kaip senoviniai pastatai, gotikos, baroko, renesanso stiliaus. Bet viduje yra taip išpuošta, dekoruota meno kūriniais, kad turiu minutę sustoti ir pajausti tą grožį. Skulptūros, freskos, lipdiniai, daugybė gražių dalykų. Po turo ėjau pietauti į Triesto piceriją, kur valgiau bulvių ir lęšių sriubą ir lazaniją. Super skanu, norėjau paragauti šį patiekalą. Dabar stoviu eilėje į Koliziejų, nusprendžiau apžiūrėti jį ir Romos Forumą iš vidaus. Jei jau esu čia, noriu pasinaudoti proga ir pamatyti kuo daugiau. Vau! Buvo verta. Galima apeiti ratą, pakilti aukščiau ir taip pat apžiūrėti šią vietą iš vidaus bei miestą iš išorės. Yra įrengti stendai su informacija apie istoriją, taip pat eksponuojami menininkų darbai ir interpretacijos. Daug žmonių kūrė įkvėpti šio išskirtinio istorinio bei architektūrinio paminklo. Pastebėjau, kad į savo lovą grįžtu vis anksčiau. Nuovargis daro savo. Savaitė intensyvi ir labai turininga. Rytoj bus paskutinė pilna diena. Dar nežinau, ką veiksiu.

2018-01-04

Ką gi, vakaras jau šalia. Diena buvo puiki. Švietė saulė, šilta vaikščioti ir atsisveikinti su Roma. Ryte pasukau šiaurės kryptimi, link Trieste rajono, kur dar nebuvau. Internete labai išgirtoje kavinėje Faro išgėriau kavos, kurią atnešė kartu su vyno taure ir mažu grafinu. Dar atnešė vandens. Kažkaip keistai jie geria kavą. Skonis neblogas, bet ne stebuklas. Tada pasukau link parko. Vaikščiodamas užklydau iki žirgyno, kur žmonės mokėsi jodinėti. Iš parko radau išėjęs radau autobuso stotelę ir nuvažiavau į centrą, prie Piazza del Popolo. Šalia jos ant kalvos yra įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipau ir galėjau pasigrožėti panorama kitu kampu. Beje, tai dar ne paskutinė šiandien. Toliau patraukiau link Trevi fontano, norėjau dar kartą apžiūrėti bei įmesti monetą. Sakoma, reikia mesti vieną, kad sugrįžtum į Romą. dvi, jei nori rasti meilę. Spėkit, kiek įmečiau? Toliau mano maršrute numatytas Romos forumas ir Palatino kalva. Turėjau iš vakar galiojantį bilietą. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau ateiti. Tai viena iš vietų, kurias būtina pamatyti. Didelė teritorija, daug lentelių su informacija, daug istorijos. Po truputį pakilau ant kalvos, buvau apstulbintas. Čia atsivėrė turbūt įspūdingiausias ir gražiausias vaizdas, kiek teko matyti per visą savaitę. Tiesiog fantastiška... Kurį laiką stovėjau ir gėrėjausi. Tikiuosi atmintyje išliks ilgai ilgai, nes nuotraukos neperteikia to grožio. Nuostabi vieta. Galiausiai išėjau, jie kaip tik uždarinėjo objektą. Tada autobusu grįžau į savo rajoną prie Termini stoties. Kambarys, dušas, lova, užrašai. Dar ne vėlu, turbūt nueisiu vakarienės ir bus viskas. Rytoj ryte keliausiu į oro uostą ir skrisiu namo. Kelionė pranoko lūkesčius, buvo nereali savaitė. Žinoma, juk buvau Amžinajame mieste... Grazie, bonano, ciao!!!

vivere pericolosamente

Sapnavau, kad dėl mokykloje prastai suvaidinto spektaklio
buvęs kiemo draugas už savaitės mane nugalabys. Bandžiau
telefonu derėtis, bet nenusileido.

be Tavęs aš paukštis besparnis...

Gimtadienis beveik atėjo, apsisuko metai
Visatos visraktis rakina kiekvieną spyną
Erdvėlaikį iškreipęs sunaikina seną bylą
Mėnulis trupa, kas dieną po dalelę dyla
Ir tavo šypsena man atminty iškyla

saulėgąžų daigai išdygo
pirmąją rugsėjo

lietuvių pamokos vaikams
metaforas pasėjo

First we carry each other and then we bury each other

Iškarpyti mes
kaip šios vasaros ledai
džiazo orkestras