Širdis, tusčia. Baisiai tusčia. Prie to prisideda dar ir skausmas stiprus skausmas. Kaip nekeista tai ne dėl meilės, o gal net nežinau. Kai kas nors pasitraukia iš mūsų gyvenimo ir kai verki yra savanaudiškos ašaros ar tik saves gailėjimas kaip dabar gyvensiu. Taip kas dinksta iš mano gyvenimo yra skaudu, o dar tada kai nespėji pasakyti "MYLIU". Niekam nuoširdžiai nebuvau pasakius myliu. tai atrodo paprastas žodis, bet kai tu jį pasakai iš širdies jis įgauna prasmę labai didelia prasmę aš nepasakiau niekam myliu, o jei pasakydavau tai tik labai pavėlavus tadai kai jų nebūdavo. Šių metų aš nekenčiu visa savo esybe nekenciu kad mane palieka visi kas man nors turuputį brangųs ne meluoju tie kurie užima mano gyvenimo didžiaja vieta. Iš pradžių netenki savo draugų dvieju savo augintinių. Prisipažystu taj atrodo kvaila, bet mano vieninteliai draugai ir buvo mano šinšilos viena po kitos mirė ir jų nėra vietoj jų dbar mano širdyje tuštuma, o šendien netekau senelio ir jem nesakiau kad myliu nė karto ne vieno karto buvau šalta kaip ledas tik dabar supratau kad man jis brangus esu paprasčiause idijotė. Nenoriu netekti daugiau nieko nenoriu nenoriu nenoriu ir nekenčiu pasaulio dėl to kad jis visada iš manes atima tas kas man brangus. Bet aš nebijau tegul jis atima ką tik nori manes nepalauš nes privalau išgyventi tiek kiek man lemta ir tą kelia nueisiu aukštau pakelta galva ir jos man niekas nenulenks...

vakar as krausciausi is proto nezinai kodel. pasaku nakty niekaip negalejau uzmigti. varciausi iki pirmos t.y. varciausi viena valanda su puse nes man sendien reikejo butu anksciau keltis. tada as pasiemiau telefona ir pradejau rasyti eilerasty bijojau tevu kad manes neuzkluptu ir nagauciau bartis kad dar nemiegu tai stengiausi tyliai rasyti. apie antra valanada jis jau buvo parasytas bet galia miego vis dar nenorejau. tada sugalvojau paklausyti muzikos per telefona. man nesimate kur ikisti ausines kad galeciau klausytis tai bandziau sviesa atspindeti veidrodziu bet nieko neisejo. ir tada netycia pasapaudziau garsekalbi ir pradejo groti irasyta muzika. paskui nuejau i toleta ir viska padariau ka reikia kad galeciau klausytis muzikos tada jau buvo pu dvieju ir kai pradejau klausytis muzikos as pajutau kaip as jos seniai neklausiau man taip buvo gera ja klausyti ir supratau jeigu noriu buti laiminga turiu gyventi muzikos ir svaju pasaulyje stai ir mano gyvenimo palaima...

pradedu rasyti cia tada kai man kyla koks klausimas as zinau kad man giliai sirdija jau yra iskiles klausimas tik nezinau koks jis apie ka. nejaugi sendien mano klausimo tema bus koks mano klausimas apie ka jis. as cia buvau pradejus rasyti apie viska ka galejau tik nebaigdavau pagalvodavau kad pradejau per atvirai. as noriu zinoti ar esu atvira ar esu mylima ar esu kitokia nei kiti ar mano gyvenimas yra pilnavertis? man sendie bloga labai rankos dreba kaip isterikes kurybos neturiu ne laso noriu verkti bet asaros jau senai isverktos del nelaimingos meiles. ksrtais pagalvoju ar esu laiminga ir negaliu to atsakyti bet sendien tai turbut galiu atsakyti as nesu nebuvau ir artimiausiu metu nebusiu laiminga.daznai pagalvoju ar man nereikia nauju draugu tokiu kueis galeciau pasitiketi bet pagalvujus pasitiketi negaliu niekuo bijau kad mane gali isduoti beto zinau kad mano sito dienorascio niekas neskaitys ir niekas nevertins nes bus per ilgas. as zinau nes matau koks mano gyvenimas yra bespalvis man labai liudna kad negaliu gyventi laiminga noreciau kam atsiverti paprasyti pagalbos bet nuejus pas psichologa jis viska papsakos tevams ir ka ar tai man reikalinga ne as noriu gyventi bet nezinau kaip turbut ir nesuzinosiu...

Klausau dainą apie nelaiminga meilę laukima. Jau aš ją klausiau milijoną kartų, bet nesuprantu nejaugi tas žmogus kentėjo dėl meilės, ar jos laukė, ir ar jis kada buvo isimylėjas ar jį kas mylėjo? O gal viskas kartu? Gi gal jis kentėjo dėl nalaimingos meilės? kiek daug eilių parašytų apie meilę, bet niekada nesusimasto žmonės ar tas žmogus mylėjo kad sako kad meilė yra graži. žinoma meilė yra graži kai tau nedaužo širdies dideliu skadžiu kūju. Aš dievinu romanus apie meilę tą aistrą kurią pasakoja rašytoje ir galvoju ar ji tokia meilę isivaizduoja kupina netikėtumų, baimės, grožio.., bet nevisada meilė baigesi gerai kodėl rašytojei neparašo blogosios meilės pusės? kodėl realeme gyvenime reikia kentėti dėl to jausmo kuri vadiname meile? taip aš dėl jo kenčiu net labai, bet ka aš turiu gyventi su meile ar be jos. kiekviena ryta atsikeliu ir pasakau sau"šendien dar viena diena be jo kelemės ir ename jį devynesdesimta karta pakerėti savo spindesiu" ir taip kiekviena rytą ir aš gyvenu ir ka gyvename toliau be jo jos gyvename mylėdami su viltimi bet be atsako...

gyvenimas-tai meile skausmas nepykanta nusivylimas apgaule. ar tai yra gyvenimas ar tai sutelpa i gyvenimo savoka zinoma suelpa bet gyvenimas yra kaskas daugiau nei tas jame kaskas turi but daugiau gal svajoniu nezino niekas kas tas gyvenimas nors mes ji ir gyvename tai stai mes gyvename gyvenima bet nezinome kas jis as ir pati to nezinai ir turbut nesuzinosiu