neskauda.

tuščia. Nežiūrėkit. Nereikia...

Baltas ir tuščias dienoraščio įrašas, kuris tuoj bus pilnas... Pilnas minči, kurių nenoriu laikyti savyje, norui atsikratyti jomis.. Neskaitykit, jei kartais užklystumėte į šį mažą kampelį, man reikia.. Reikia.. Reikia!!! Viskas, pavargau nuo begalinių kibimų, nuo šito ir ano, man jau bloga! Užteks! Girdėjot? Žinau, aš nemandagi, bet man dzin! Man nusišviplt, netgi px... Nes jau gana. Jau tikrai gana. Man tikrai nusišvilpt, kas, kaip, kur ir kada. Nusispjaunu dėl to, ką pasakėt, bet gana! Man nereikia tokių pasekmių!! I can't take it, what am i waiting for... Keiktis negražu. Žinau!!! Bet ką man daryti??? Man... Ne, nesvarbu. Dienoraščio lapeli, negaliu tavęs suplėšyt ir išmest, bet galiu įrašyti kitą, tuščią ir nieko dėtą... Jau turiu eiti. Neskaitykit. Man reikia...

Cituoju vieną draugę:
"Nuėjau ketvirtadienį pas gydytoją. Kraujo tyrimams. Pažiūrėjo ir taip, ir kitaip, ir sako: "Na, nežinau, sunkiai čia bus, venos vos matosi.." Pakraipė galvą, ir pasiėmė adatą. Įbedė į ranką, pasiukiojo, ištraukė. Vėl įbedė, pasukiojo, ištraukė.. Vėl ir vėl ir vėl.. Nu ką, aš jaučiu, taip temsta, temsta akyse.. Iš toli mane pasiekia balsas: "Dabar tai jau grius." Na, aš ir griuvau.. :)"
Man panašiai buvo :) Fui, kaip visai nelinksma.. :)

mūū