kai žmogui sunku, jis glaudžiasi prie medžio.
o prie ko glaustis medžiui, kai jis svyra?
-
prie vėjo turbūt.

įamžinu šitą vakarą.
nebesvarbu kodėl, kada ir kaip.
džiaugiuos akimirkom ir jausmais.
mėgaujuos. virpa blakstienos ir akys pilnos gyvenimo.

geriausi mergaičių draugai - gėjai, o geriausi berniukų draugai - mergaitės, kurios yra gražios, mielos, protingos,nuostabios,"kaip oras reikalingos", bet yra TIK draugės?

reikia gyventi toliau.

manęs nėra. nepasigeskit :)

mano namuose tylu tylu,net šviesa nebedega. ir arbatą aš geriu viena. ir be cukraus.
nes nebėra nebijančių liūdesio.

kas gali pagauti pasiklydusį vėją?...

trupinėlis laimės man?...

ką daryt, kai supranti, kad esi tokia menka.. tokia prasta.. kad nėra tokio, kuris dėl manęs nors kažkiek pasistengtų, mylėtų, siektų? (aš pati ne kartą stengiausi, ir mylėjau, ir buvau gera, bet veltui).. ką daryt,kai aplink tiek daug puikių, gražių, nuostabių merginų, o aš - tik laumė žaliais plaukais, su keletu defektų, su netobulų savybių rinkiniu, užsispyrus kaip ožka?.. :( o aš taip noriu mylėti ir būti mylima......................ką man daryti?
P.S.dėl laumės žaliais plaukais tik šiaip pasakiau, tokia jaučiuosi, taip mane vadina, nes visada mintyse matau save žaliaplaukę.

pabūkit kas nors šią naktį su manim...