Ir valandos įgauna naują galią
ir tyliai kyla ir lėtai sudyla
jos neprabyla tik papildo mus
nuėjusius dar vieną dalį kelio
ir gimdo didelius ir neramius jausmus
kurie prieš mūsų vienumą sukyla

o juk ir valanda gali būti verta aukso...

tiek daug neparašytų eilėraščių...

va taip ir gyvenam.

man reikia raganiško-vampyriško vardo.

jei prie tavęs priekabiauja laumžirgis, tai gal tu fėja? :D

tikiuosi nepastebės, kad nukniaukiau vieną kavutę

o jei norisi rašyti negerus dalykus? ar perskaitę kiti supras kažką? padarys klaidingas išvadas?
juk iš viso... eilėraštis nėra dienoraštis... jame gali būti dešimties metų senumo meilės aprašytos. sudėta visokiausi prisiminimai. patirtis, kurią gal net ne pats patiri.

aš netikiu tavim, tu dar nesugrįžai
gal mano ilgesys sukūrė šitą vaizdą...

kol prisimename.. kol yra širdyje tie dalykai, kurie skatina tikėti...
...kai nustoji tikėti. tai nebetenka galios...tai praranda savo mistiką ir aurą... -
Tai išnyksta...