Su kerzais ir trumpais plaukais. Vėl viskas kitaip.

Ir jis nuvažiuoja, šviesomis užkliudęs mane. O rūkas keliais tonais šviesesnis,arba aš čia per ilgai stoviu.

Ankstyvas rytas,tamsu, rūkas,priemiesčio stotelė ir seno autobuso,sustojusio, ryškūs žibintai, šviečiantys į mane kelkraštyje. Dievaži,tikrai esu tai mačius. Tik kur ir kada.

Man labai gaila,bet.

aš taip ir nežinau kieno galėčiau paklausti.
visi atrodo per daug svetimi.

ūko medūzos

Šiokia tokia ramybė.kuo mažiau bendrauji, tuo daugiau rašai. Ir gera rašyt sau. Ir suprantu tokius kaip Selindžeris.

Man iš tiesų patinka, kai nekomentuoja dienoraščių.

Ar tikra peleno dvaselė nutūpus man į delną? Taip. Nieko tikresnio nemačiau.

Vandenys... Kai pats esi ugnis...