....
- Ir tu tikrai galėtum tai pavadinti seksu?
- Na nelabai. Ai, tiek to, nesvarbu. Buvo kas buvo.
- Ne, tai tu nesinervink, čia priklauso iš kurios pusės pažiūrėsi į šį reikalą. Juk visgi NIEKO nebuvo. Na bent jau NIEKO GERO, taip? Taip. O tokie dalykai nuodėmėmis nelaikomi. Taigi tavo sąžinė švari.
- Labai. Ir pachmielinga gal biškį.
- Aš sakau, šūdas čia, o ne problema. Gyvenimas gražus. Ane? Tai eik su dievu, mano dukra, ir amžinoji šviesa tegul... cha cha cha cha.. žinai, sakyčiau, nesinervok, šypsokis ir  eik per gyvenimą nachui, bet kad ten, nu nachui, tau nelabai sekas, ahahahahahahaha

Ir apskritai kodėl išgėrus atsiriša liežuvis?



Karoli,
aš ne tai norėjau pasakyt. Tikiuos dar kada nors turėsiu progą paaiškint kas kur kaip ir kodėl.
--nors gal geriau tos progos nereikia--
Aš
aš
aš iš vis nežinau ką dabar galvoju.
Ak, kaip viskas kvaila.


Visgi buvo smagu.
ačiū :*

...

"Kartą Rudnosiukas važiavo troleibusu ir įsimylėjo. Atsitiko tai gana paprastai, jis pamatė autobuso priekyje gražią mergaitę, kuri sėdėjo susiėmusi galvą rankomis. Rudnosiukui taip jos pagailo, kad net įsimylėjo. Priėjo jis prie tos mergaitės ir paglostė jai galvą, norėdamas, kad skausmas nors kiek sumažėtų. Mergaitė nustebusi pakėlė galvą ir pradėjo šaukti bei rėkti negražiais žodžiais:
- Ko lendi kvaily, ar nematai, kad žmogui galvą skauda? Tuoj miliciją iškviesiu, atsirado mat...
Rudnosiukas pajuto, kad meilės jausmas žymiai sumažėjo, bet dar truputį liko. Todėl jis tarė:
- Atsiprašau, gražioji mergele, aš norėjau, kad tamstai būtų geriau...
- Kokia aš tau gražioji mergelė, - pradėjo šaukti ta mergelė, - į save geriau pažiūrėk.
- Na, ne mergelė, tai merga... - jau nebežinodamas kaip beatsiprašinėti, bandė padėtį pataisyti Rudnosiukas, o pats juto, kad meilė vis dėlto nėra amžinas dalykas.
<...>"

aaaaaaaaaaaaaaaa..
Norėjau pas mamą.
Jau namo noriu :)

pasiilgau..

Naktį prabudus tiesiu ranką i tamsą ir bijau. Pasirodo, ne be reikalo - paliečiu kažką vėsaus, lyg ir šlapio. Ir veidu nuslysta šypsena. Šypsausi tik sekundėlę, kol suvokiu, kad iš tiesų tai joks vanduo, tiesiog molio gabalas. Sušalęs puodelis. Ir niekaip nesugebu pakelt galvos ir nušliaužti virtuvėn atsigert įsipilt.

Atsikėlus ryte jau sugebu eiti :) galva visiškai neveikia, bet pasidarau kavos, užsidegu cigaretę ir ima atrodyti, jog viskas gerai. Viskas ir būna gerai, kol Dovilė neatsuka vandens čiaupo. Tada ir dehidratuoju. Suvokiu tik, kad krentančio vandens garsas toks šlykštus, jog mielu jį palaikyt galėčiau tik tuo atveju, jeigu jis kristų ant manęs.. Nesvarbu, Igvasu, Niagaros ar kitais kriokliais.

Manau, pats metas dar pamiegoti.

..ir įskaudino jį kažkada, sudaužė širdį. Visos jos kekšės, negalima pasitikėti. Ne. Ne. Niekada.
Tai tu įskaudintas labai vargšelis? oi oi. Tai gal pizdink namo ir bliauk kampe dar kokius ketverius metelius, čia nebučiavęs manęs. Juk visos jos kekšės