V. Landsbergis "Rudnosiuko istorijos"

...

"Kartą Rudnosiukas važiavo troleibusu ir įsimylėjo. Atsitiko tai gana paprastai, jis pamatė autobuso priekyje gražią mergaitę, kuri sėdėjo susiėmusi galvą rankomis. Rudnosiukui taip jos pagailo, kad net įsimylėjo. Priėjo jis prie tos mergaitės ir paglostė jai galvą, norėdamas, kad skausmas nors kiek sumažėtų. Mergaitė nustebusi pakėlė galvą ir pradėjo šaukti bei rėkti negražiais žodžiais:
- Ko lendi kvaily, ar nematai, kad žmogui galvą skauda? Tuoj miliciją iškviesiu, atsirado mat...
Rudnosiukas pajuto, kad meilės jausmas žymiai sumažėjo, bet dar truputį liko. Todėl jis tarė:
- Atsiprašau, gražioji mergele, aš norėjau, kad tamstai būtų geriau...
- Kokia aš tau gražioji mergelė, - pradėjo šaukti ta mergelė, - į save geriau pažiūrėk.
- Na, ne mergelė, tai merga... - jau nebežinodamas kaip beatsiprašinėti, bandė padėtį pataisyti Rudnosiukas, o pats juto, kad meilė vis dėlto nėra amžinas dalykas.
<...>"