Man sako:
- Apie ekologiją?
O aš atsakau:
- Nei už ką. Keiksmažodžiu man ekologija virto.
- Blet...
- Va va. Būtent taip.

Ir taip vakar aš užspringau ekologiška morka. Gerai, kad ekologiškų cigarečių dar neatsirado.

o iš tiesų grįžau iš koncerto.
o per koncertą sužinojau, kokį farsą ir spektaklius man pastaruosius kelis mėnesius rengė vienas žmogus.
kaip keista, kad per pusvalandį gali apie žmogų sužinoti tiek, kiek kartais ir per keturis metus nesužinai...
kam reikia kalbėti apie meilę esant ant skyrybų sleknksčio, o po savaitės jau draugauti su kitu žmogum?
aš nieko nesakau, pati norėjau
aš nieko nesakau, išties džiaugiuosi, kad taip neblogai išėjo
bet argi čia meilė?
arba kokia meilė?
kam tokiu atveju versti mane jaustis šlykščiai, nes noriu būti viena?
kam versti jaustis kalta?
aš žinau, kad mes visi puikiai tai mokam
bet ar reikia?
ir štai per pusvalandį tarsi atsibudau
o gal tik atsimerkiau
pagaliau grįžau iš man asmeniškai vaidinto monospektaklio
oho
man asmeniškai
jaučiuosi pagerbta
kaskart rašydama stengiuosi nuo mažos asmeninės patirties pereiti prie apibendrinimų
rodos, šįkart nepavyks
vis dar mąstau
o gal tai kvailas pavydas?
ne
nerandu pavydo savyje
tik pyktį
už netiesą
ir motyvai manęs visiškai nedomina
ir klausiu tik retoriškai
bet prišikta į dūšią visai neretoriškai
per daug teatrališka....

mano kojose toks keistas jausmas. ir aš visiškai negaliu jų pajudinti. tik sėdžiu ir žiūriu į jas. ne, nejuda visgi.
mano galvoj tuščia kaip niekad. ir štai, prieš Jus - bandymas iš tuštumos išspausti kažką. gero? ne, gal blogo.
niekas labiau neskatina žmogaus veikti kaip viduje tūnantis blogis. prigimtinis blogis.
mano rankos miršta, o akys užsimerkia. nes kažkur giliai skauda dėl to, ką matau. darausi valkata.
neturiu kur sugrįžti. nes dar nieko nebuvo, kita vertus niekada ir nebebus.
slegiančią tylą galiu užmušti muzika. o kuo užkimšti tą žiojėjančią skylę pilve?

Atsidariau langą ir įsileidau truputį lietaus. Kol šalta nepasidarė. Labas rytas.
Niekada nemėgau atostogų. Tai toks vidinės sumaišties laikotarpis, apimantis jaudulį dėl artėjančių mokslų, nerimą dėl nepasirengimo jiems (juk vėl buvo priplanuota daugiau nei įmanoma) bei tylų pyktį ant savęs dėl vėl nesutvarkytų spintų.
Nemoku ilsėtis. Kasdien vis planuoju, perplanuoju, suplanuoju. Ką turiu padaryti šiandien, kas numatyta ryt. Truputį save apgaudinėju: niekis, dar porą dienelių turiu, spėsiu. Bet vis gaunasi tas pats.
Tarsi atostogos būtų visų nebaigtų darbų baigimo metas.
Juk tai kiek juokinga. Turėčiau leisti sau pasiilsėti, aplankyti draugus...
Bet ne... Šiandien - referatas, ryt - plausiu vonią, kruopščiai plausiu.
Nors kartais norisi tik įsileisti truputį lietaus ir patinginiauti ar paskaityti gerą knygą...

ačiū tau, švelniakaili žvėrelį, už kavą. ir už ramybę ačiū.
ačiū, kad elgiesi "teisingai", kai aš, bobiškų žurnalų prisivarčius, imu inkšti, kad esu stora.
ačiū, kad būni su manim, kai man negera, nors ir pačiam ne pyragai.
ačiū, kad nepyksti ant manęs, kai pati pykstu ant viso pasaulio.
ačiū, kad aprengi paltą ir apkabinęs pabučiuoji.
ačiū, kas saugai, nors kartais ir per daug...
ačiū, kad atleidi.
atleisk, kad kartais nepaglostau tavo švelniaplaukės šviesiaplaukės galvelės, nors reikėtų. bet lygiosios - man kartais irgi to norisi. žinau, nenori šukuosenos sugadint. velniop šukuosenas...
atleisk, kad kartais (na gerai, pastaruoju metu, pakankamai dažnai. beveik visą laiką) būnu pikta burbeklė.
atleisk, kad noriu teisintis ir šitaip apsisaugoti nuo kaltės, kurią esu linkusi suversti tau.
atleisk, kad kartais noriu pasakyti "mano švelniakailis žvėrelis". ne mano juk.
ne mano.
o ir nereikia.

"Kad neatrodytų, jog gyvenimas taip greitai bėga, patariama kasdien prieš gulantis į lovą parašyti po 3 punktus, ką šiandien matei gražaus ir 3 punktus, ką šiandien patyrei gero. Patariame ir jums išmėginti. "

o man niekada neatrodė, kad gyvenimas bėga greitai. jis per daug ilgas netgi. tiek ilgas, kad šešiasdešimt šešis kartus sugebam čia susikurti krikščioniškąjį pragarą.
nemačiau nieko gražaus. ir nesistengiu to grožio kažkame įžvelgti. kam gi naiviai apgaudinėti save?
gerieji patyrimai... ar galima būtų teigti, kad išties pajutau gėrį išsituštinus? o gal šiandien neverta taip žemai pulti?
verta, mieloji publika, verta. visi mes tenkinam tik žemiausius instinktus. viskas sutelpa trijuose žodžiuose, kurių neminėsiu dėl galimos cenzūros.
neneikim to, ir būsim truputėlį laimingesni.
neapgaudinėkim savęs, ir mūsų artimieji neapgaudinės mūsų.
nebūkim davatkiški, verčiau būkim hedonistai šlykščiausia šio žodžio prasme.
juk visiem taip geriau.