Keturi tankistai

Pirmasis tankistas mylėjo Iloną
Deja, paslapčiom jis mylėjo ir Joną
Jonas - antrasis tankistas, iš Žąslių
Pirmą tankistą užtvatyjo basliu
Trečiasis tankistas mylėjo Kazytę
Ketvirto tankisto brangiausią mamytę
Ilona ir Vytas (pirmasis tankistas)
Turėjo sūnelį, vardu Ametistas,
Tankistas trečiasis, bebaimis Orfėjas
Zosę iš Žąslių kadais pamylėjo,
Gimė jiems mėlyno kraujo poetas
Šikna vietoj nosies, galvoj - vinegretas
Haiku ir tanku ir bulku sau rašė
Eilės, romanai, užkimšo net tašę
O kuo gi vardu ketvirtasis tankistas?
Biblija sako, jog jis - Antikristas.
Poezija jam nelabai prie širdies
Taip kad pats laikas baigti šią laužytu
Jambiniu tetrametru parašytą rubajatą

2010-09-18 23:58

Kažkas yra sakęs: "Atsitiktinumas - tai Dievo slapyvardis, kai jis nenori pasirašyti tikruoju vardu".

Tu - prologas, aš - epilogas,
Aš - šaka, o Tu - visas sodas.
Kai žiūriu į Tave - man bloga
Ir taip liūdna, kad net atrodo:

Pabučiuotų - ir pasikartum
Eilėraštį pasirišęs...
Mes tokie nepanašūs, tartum
Aš - iš kubilo, Tu - iš Paryžiaus.

(J. Erlickas)

Mažuose nameliuos gyvena gerosios fėjos. Žmonių širdelėms seikėja, dalina skalsumą, darbštumą ir vėjų aitrumą. Paglosto, linguoja, palydi, sutinka. Gerųjų darbų niekad nepristinga.

Su pralekiančiomis ir aplankančiomis šventėmis. Te užpusto mus sėkmės pusnys, te svaidosi žiežirbom kūrybinės krosnys.

O mes vis skubantys, o mes vis bėgantys paskui savo svajones, niekad jų nepritrūkime.

Svajonės sudaro pusę realybės.

J. Joubert

neįtikėtina,
kiek rimtų ginčų svetainėje.
bliam nesitikėjau nutikimų eigos. tokios
vsio taki mane traukia nekilnojamo turto rinkos tyrimas. labiau už gandus.

Sudėkite ginklus, beliko vienintelis atsakas – šypsena.
Aš išnaršiau visus kovos būdus ir po to pasidaviau.
Beprasmiška. Užtenka šypsotis.

Ar gėlei rūpi, kad jai kalpėtų
Laukats ir vėjats kokia grazi,
Kaip ji atspindi tsaulutėts tsvietsą
Ar kaip linguoja lietauts tsūkury?-
Ji tik ateina į tsį patsaulį
Zydėt kaip moka, kaip tsutverta
Ir netskaiciuoja itstartų zodzių,
Nei kad gerutė, nei kad ploga.
Tskraidyk, Vanagėli, pa.

Kitkutis

Ainu savo poezijos rašyti.

Rašyk dar, nuvargęs poete
kol dūksta vilčių kanjonai
kol juosia tvirtos jausmų rietuvės
baltai baltai
ir krykščia vaikai ant sunešto smėlio
o sutemas skrodžia nutolę
juodi juodi siluetai
į slėptuves, kur tako nerast nė išduodant.