Kažkokie keisti ženklai(?).Atrodo,akd viskas aplink būtų visuotinės pabaigos maži signalizacijos šūksniai.Nesinori net poilsio.Ir niekaip nenusprendžiu,ar reikia visa tai tiesiog palikti kvailiem įsitikinimam,ar priimti kaip atitinkamai tikrus perspejimus ir pabandyti galū gale susitikti su tomis nuo vaikystės baisiomis,įžūliomis,grobuoniškomis pabaigos akimis.Ši mintis manęs visai nevilioja ir aš tikrai nesuprantu kaip reikia susitaikyti su savo trumpaamžiškumo.
]Niūru.

So?

Man nusibodo būti nekomentuojamai.

Vilkas pilkas beorėj erdvėj.

Jei šiandien nemirsiu ir nevemsiu,būsiu laiminga;>

Niekada neišmesk lapo kuriame dar gali ką nors parašyti.

Klystu jausdama,jog mano ilgesys tu.