Sonatos siela-
prasmelkus naktį
paglosto medinį kareivį.

Barstau aukso kruopeles
Dideles kaip saules
Į mažas akis kaip smilteles

Įsipynusi celėje
Narplioji būties gijas

Depresija lyg laiptai, lyg liftas, lyg elevatorius. Kelia ir kelia į viršų, į dangų.

Pagalvojo žemyn nuo stogo krentantis žmogus.

Greitesnė už mane buvo indėnė. Aplenkė.
Susirinkusi perlus - susibėrė sau į širdį.

Šypsnys sutikęs šypsnį
Balandis paglostęs sielą
Fotelį lyg vazone pražydus širdis
Pakilus nueina horizontu į tolį

Pasakyk man ką nors velniškai pesimistiško. Aš sugebėsiu rasti optimistinį sprendimą ar argumentą.


"Harmoningas žmogus"

Imk saują rutuliukų*
Jei nori rasti kelią į anapus.

Kai aš vėluoju, mintys kurpia melo istoriją.

Diena skausmus ant stalo palieko
Naminės gėlės drebėti pradėjo
Veidrodžiai nubalę suskeldėjo
Pilnavertis pasaulis šnekėti pradėjo