Paskui Vienaragį
pro Rozetės ūką
keliu akis gruodį
neaukštai virš
horizonto

Ryto gaivos
jei nepajusiu
žinosiu Orionas
suklydo...

|Švelnus vėjas  glostantis galvą|
|Pasitinkantis šuo|
|Šnaranti nendrė|
|Kasmet vis artimesni darosi|

Virpėk stiprus
Vidini jausme
Taip kaip virpa
Žirginėliai pavasarį

><


Dėkoju lyg pumpuras
Saulei už pirmus spindulius

><

Lupasi lyg sniegas
Nuo juodų akmenų
Visiškai neskaudu

>leisk verdenės akin pasinerti
mėlyna kasdienybės liepsna<




>leisk skaidriom verdenės akies ašarom
nusėsti kasdienybėje mėlyna liepsna<