Antradienį buvau priemiestyje... Ir taip keistai užsinorėjau į kaimą. Na, ne visai kaimą. Geriau į kokį fainulką vienkiemį miške, ar prie ežero. Žodžiu, ten kur yra kur pasivaikščiot, kur ramiai gali per dienas skaityt mėgstamas knygas ir šiaip pasidžiaugt ramybe...

Reikės pagalvot rimčiau apie tai. Jau senai metas kur išlėkt :)

Negaliu visko iš kart daryt ir galvot. Mielai paatostogaučiau. Mielai kur pavažiuočiau. Ptranzuočiau. Pžaiaisčiau.

Mielai išsinuomuočiau autobusą, surinkčiau visus savo gerus, mielus, artimus draugus ir drauges,ir išvažiuočiau su jais kur, į indėnų draustinį. Mes ten įkurtume savo stovyklą ir apsistotume tok, kol nepraeitų noras dykinėti...

Nes aš baisiai noriu padykinėti. Nieko neveikti. Niekam nebūt įsipareigojus. Nesirūpint tuo, kad neturiu babkių. Pabomžaut. Miegot stotį. Nesipraus, prasmirst, nesišukuot, nesimokyt... Tiesiog eit per gatves, stebėt žmones, filisofuot sau tyliai ir neskubėt.

NIEKUR NESKUBĖT.

Norėčiau rūkyt išmelžtas iš praeivių cigaretes ir valgyt batoną pirktą už priduotus butelius...

Nelaikykit manęs beprote, aš tiesiog pavargau būt pavyzdinga planetos Žemė piliete. Norėčiau palikt viską ir išeit. Greit. labai greit. Nes jau tuoj nebegalėsiu kęst.

NEBENORIU SKUBĖT...

Mano galva tuščia... Ne, ne tuščia, bet maudžianti... negaliu mąstyt. Tiek darbų, visko tiek prisikrovė... Bet dabar savaitgalis ir aš ruošiuosi žiūrėti filmą. Ir valgyti ledus. O ryt einu į žaidynes. Ir gausiu, pagaliau, savo lanką :] šaudysiu ir būsiu medžiotoja :]]]
O šiandien gal dar reiktų padirbti... Jau net truputį įdomu darosi... Na pažiūrėsiu, jei kantrybės turėsiu, tai dar truputį... svajodama apie rytdienos laisvę ;)~

Nebasistebiu, kai žmonės man sako "o atrodei tokia gera"... Atrodo, kad tas gerumas turėtų būti siejamas su tylumu, truputį bukumu, samojo stoka ir nenuovokumu. Ir dar tikriausiai pilkumu.
Tad kartais, jei žmonės pamato kurią kitą mano pusę, būtinai sako "o tu atrodei tokia gerutė" ir tai reiškias, kad jie pagaliau suprato, kad nesi absoliuti nuoboda :)
Taigi, kaip sakau, nebesistebiu.
Nes aš dar būnų patrakusi, kai nieks nemato kvailioju, o kai mato einu iš proto. Pasakoju kraupius anekdotus ir ironiškai-ciniškai komentuoju nepažystamųjų elgėsį troleibusuose :]
Va tada visi ir sako "o tu atrodei tokia gerutė"...
Tad žmonės, žinokit, aš esu gerutė, bet esu išprotėjus gerutė :)))

Niekas nesigauna taip paprastai, kaip norėtųsi... Atia, Palanga. Atia, Jūra. Šį savaitgalį, deja, jūsų dar negaliu aplankyt. Bet netiesa, kad to nebus. Savaitgalių užtenka, tik va dienoj per maža valandų... Rodos, žinai tą faktą, bet kai patiri nuosavu kailiu, kitai imi į jį žiūrėt.

Pusė trijų nakties... Visi miega, tik aš, matot, studentė, mokausi. Nes ryt svarbus atsiskaitymas. Aišku - paskutinės nakties, kaip tyčia, ir neužtenka. Na ką, laikykit špygas, chebra, aš vėl einu prie knygų-ų-ų-ų...

Man atrodo, aš ne čia pataikiau... Tylu aplink.
A-U-U...
Niekas negirdi.