..

...

šovė galvon mintis . ir ką?

vivo per lei

mano naktinis pasauli , koks tu nuostabus , kada nors aš taip šypsosiuos ir pabudus ankstų rytą . Bet dar ne dabar , ne dabar .

Nėra tokio šiukšlių maišo , į kurį tilptų visos mano nuodėmės .

žmogus be ateities , tu .

ir koks tu negražus , mano pasauli .

prirašiau kalną eilėraščių ,
sudėjau juos į krūvą , visus suplėšiau
ir išbarsčiau pavėjuj ant milikonių kalno .

(štai kaip aš myliu slabotkę)

ir nesvarbu , ką sako kiti .
turi klausyti širdies balso .