aš labai pasiilgau atvirumo.... Baigiau savo širdį išdalinti žmonėm ir visgi svajones negalejau jiems padovanti, nes tik ji man ir beliko.

kristalais  pavirtusios asaros

sapnavau sapna , kad esu svajonej , kad esu ten , kur manes negalejo surasti blogis, kad buvau ten kur meile buvo amzinas grozis.

as praejau . tiesiog praejau pro ta , kurs glaudesi prie akmens ieskodamas silumos .
praejau taip , tarsi jo net nebutu.
stengiausi nepastebeti jo grobletu , elgetaujanciu ranku.
stengiausi nepastebeti , kad ji matau.
verkiu. ne del jo. 
verkiu.....verkiu......verkiu......kelias , kuriuo seka asaros ...............
jos bega viena paskui kita , tarsi vytusi praejusi laika .
kad galeciau grazinti akimirka. kad galeciau. kad galeciau atiduoti save vardan kito laimes. kad galeciau
prasau

suspejau ir velnia ipiktint...

kaip keista ... sedziu cia,  galvoju ir kalbuosi su velniu... Jis manes  daug  ko  klausineja , o as tik  atsakineju , bet gal  ateis  sekunde , kita  ir  as pradesiu klausineti apie si , o gal ir ta...
tik palukek  sekunde ir as jau busiu cia. Tik si karta girdesis abieju musu zvilgsniu galia

Beprasmybes daugiau negu prasmes.....

esu labai...beprotiskai nusikalusi....
nezinau... kodel  negaliu dziaugtis paprasta laime... kodel  dziaugsmas  pasibeldzia  i mano sirdi  taip  trumpai... kodel laime man sypsosi tik viena  seknude... viena  akimirka...tik  taip  neilgai...