spektras per prizmę.
jie pora?

nu nieko, prašom, prašom,-ji pasakė.
dėkojau pusė dienos.

šegi.

arbatos gėrimo filosofija.

verski kojas, šikniau.

Dabar yra negerai. Blogai. Nenoriu būti EMO'tional, ir vaidinti, kad oj čia man depresija, pjaustaus ir t.t. Ne. Taip nėra, niekada nebuvo ir nebus. Ir man atrodo, niekas šito neskaitys, bet rašau tam, kad užrašius visa tai bent geriau jausiuos.
  Šiuo metu jaučiuos nereikalinga. Būnu su žmonėmis, 'gerai leidžiu laiką'. Einu verkdama, bet niekas to nemato. Net nepstebi. Atsilieku, per 10m, vistiek, manęs nepastebi. Kodėl verkiu? Nes yra negerai. Žmogus, kurio dėmesio labiausiai trūksta, mane ignoruoja, ir net jo nekreipia. Nors kalbėjom apie, tai, kaip man to reikia. Mane pažįstant yra aišku, kaip man reikia dėmesio. O jo negavus, aš jaučiuos lyg žmonėms būčiau nereikalinga.
  Vienintelis dalykas šiame pasaulyje gyvenantis kartu su manimi yra dangus. Vienintelis, kuris yra antras manyje. Kuris leidžia man išsikalbėti, o kai verkiu, paguodžia tik tai, kai į jį pažiūriu. Lyg jis manęs klausytų. Norėtų padėti. Ir padeda. Ne kartą verkiau dėl dangaus. Ne, ne dėl to, kad jis vienintelis, leidžiantis man nusiraminti. Ne. Dėl to, koks jis gražus. Vieną kartą žiūrėjau į jį ilgai ilgai. Ir apsiverkiau. Apsiverkiau, nes jis buvo toks gražus.
  Kartais klausausi dangaus. Tai pavyksta tik daugiausiai du kartus per metus, bet jo klausausi. Tai lyg mano minčių pasisėmimas, įkvėpimas. Bet žiūrėjimo į dangų nelaikau įkvėpimo šaltiniu. Visada manau, kad tai dangus man pasako. Mėgstu kalbėtis su juo. Tiesiog kalbu.
  Esu prakeikta svajoklė. Nenormali šiame pasaulyje. Vienintelė tokia gyventoja. Ta, kurios nesupranta niekas.
  Pagalbos prašiau lipdukų.

ačiū, kad esu.
ačiū, kad jaučiu.
ačiū, ad myliu.
ačiū, kad matau.
ačiū, kad judu.
ačiū, kad esu.
myliu ir tikiu.


dabar džiaugiuosi, kad randu žmonių, kurių pavyzdžiu stengiuos gyventi, bandau pamiršti, ką iki šiol blogo esu padariusi, ką gera, ir ką reikia tobulinti į gerą pusę, o ką tiesiog pamiršti. bet man tai nepavyksta, noriu keistis, bet nepajėgiu. nors, tai tik antra diena, kaip bandau keistis, bet tikėjausi žymiai geresnių rezultatų. noriu bendraut su tais, kurie atves mane į gerą kelią. pavyzdžiuj, kaip viena mergina, su kuria dabar susirašinėju. ji mane domina. gal su ja bendraujant nors kiek ateisiu į kelią? bent jau pasuksiu į tą pusę? manau, visvien šiek tiek pasikeisiu. kaip sako: su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. taip šiemet man ir buvo, na ką padarysi. bandysiu užraukti tuos bendravimus su žmonėmis, kurie mane pakeitė. ačiū sau, kad galiu tai padaryti :] ačiū žmogui, kuris padeda. nors to nežino.

neringa, tau.

Dar viena diena, dar šūsnis kančių, ašarų ir skausmo. Vakar žiūrėjau filma. Animacinį filmą. Galbūt kitiems jis visiškai nieko nereiškia, bet man jis reiškia labai daug. Nežinau, kodėl, bet taip yra. Tas filmas ,,Paryžiaus Katedros Kuprius". Jį žiūrėdama labai daug kuo susimasčiau. Iš vis, to filmo turėjau nežiūrėt, bet, įsijungiau ir akys užkliuvo už jo. Gražuolė čigonė Esmeralda sako: Dieve, padėk atstumtiesiems. Būtent tada aš apsiverkiau. Pagalvojau, kiek pasaulyje yra tokių žmonių, kurie atstumti vien tik dėl savo išvaizdos. Bet juk jie nekalti. Jie nieko nepadarė, kodėl reikia su jais šitaip elgtis? Kodėl? Pati aš negeresnė, bet pažiūrėjus tą filma, pamaniau: reikia keistis. Agne, susiimk.
  Ankščiau buvau gera, tokia, kokia ir turėčiau būt, bet per šiuos metus visiškai pasikeičiau, pradėjau vos ne chuliganauti ir taip toliau. Kodėl aš taip darau? Mano mokslai pablogėjo, mažiau mokiaus ir visiškai nerimtai į viską žiūrėjau. Apskritai šie metai man prabėgo kaip pro orą. Labai save kaltinu dėl viso šito. Mane užvaldė kompiuteris, internetas, nauji, visiškai iš kelio vedantys draugai. Bet aš nenoriu būt tokia, noriu būti gera, normali. Noriu būti protinga, noriu būti žurnalistė, laidų vedėja užaugusi. Bet ar šitaip augant man tai pavyks? Kai dėl virtualaus pasaulio mano žodynas visiškai nusileido iki tokio lygio, kaip bl, nx ir pan. Aš to nenoriu. Aš keisiuos, aš mokysiuos ir baigsiu visus šiuos chuliganavimus. Aš nebūsiu tokia. Būsiu tokia, kokia buvau. Tikroji Agnė.