Kasdien su mintimis keliesi,
Kasdien su jom guli -
Vis lauki, kada laikimas
Pasitrauks ir leis nueiti tuo keliu.
Viena dalis širdies vis klausia:
Kaip ilgai ? Kada ?...
Deje, deja, aš nieko negaliu
Pakeist - ne man.
Man liko tik palaukt.
Žinau, ateis ir ta diena,
Kai laimė mus duris širdies pravers,
Tuomet galesim šokt ratu,
Apsikabinę verkt iš laimes.

O vardas - lyg paprastas visai:
nuoga aistra ir jokio blizgesio aplink,
aistringas šokis, nuoširdumas,
tyli melodija širdies..
Nesvarbu, kaip mane vadinsi,
Nesvarbu,  kaip aš vadinuos -
Svarbiausia, kai rašai man laišką,
ką galvoji, kaip širdyje kreipies.

Aš išeinu į tylą ieškoti to, ko vakar neradau:
Trupučio saulės spindulių,
Gaivaus gamtos alsavimo,
Žmogaus, atgimusio iš meilės ir rasos lašų.

Radau tave su ryto bręstančia vėsa...

Švelnus švelnus lyg sapnas tavo balsas,
O juokas prikelia gyvent.
Manau aš angelą sutikus –
Galvoju kaip išsaugot neprarast.

man nesvarbu,
      ar būsiu aš Karibuos...
      ar Kuršių Nerijoj...
man nesvarbu,
      ar lietūs plaus man kelią,
      ar saulė kepins visą dieną.
man tik svarbu
      šalia tavęs sėdėti,
      priglust ir į saulėlydį žiūrėti.
jau laikas
      krautis lagaminą
      atostogų išeit...
jau laikas....

ašara skaidri ant mano veido rieda
rytas saulėtas-tačiau ne man...
viskas, ką staciau staiga sugriuvo
liko pelenai ir širdgėla...

Tik nesakyk, kad šiandien neateisi,
Kad neatneši juoko delnuose,
Kad nepriglausi mažo angelėlio,
Kad neištarsi "gera būt šalia".

prabundi ir vieną rytą supranti,kad tas kuris jau daug metų šalia, visai ne tas, kurį taip karštai myli-tai tik jo šešėlis....

kaip gera įsilieti tarp panašių į save...

Kai nemoki pasakyti, geriau pašok.. su manimi tyloje.... vieni du kaip kadaise.. Tai daug daugiau nei žodžiai...