Kasdien su mintimis keliesi,
Kasdien su jom guli -
Vis lauki, kada laikimas
Pasitrauks ir leis nueiti tuo keliu.
Viena dalis širdies vis klausia:
Kaip ilgai ? Kada ?...
Deje, deja, aš nieko negaliu
Pakeist - ne man.
Man liko tik palaukt.
Žinau, ateis ir ta diena,
Kai laimė mus duris širdies pravers,
Tuomet galesim šokt ratu,
Apsikabinę verkt iš laimes.