džiaugsmo akimirka apsvaigina, atsiskleidžia kita tavo pusė, net pati kartais nustembu tokiu savo pasikeitimu.
Žiandien mylimas žmogus man pasakė... žodžius, kusių niekada nepamiršiu. Šiandien... pasakė...
Jei žmonės linkėdami sėkmės žinotų, kad ją tokiu būdu atneš, atsargiau parinktų žodžius.
Kai nebepavelki kojų, reikia įsijungti atsarginį variklį ir toliau eiti, kol surasi kur ir kaip pasikrauti. Geriausia tai yra pasikrauti miegant. Labanaktis :).
Tiesiog malonu gyventi...
Malonu, kai tavimi didžiuojasi ir pasitiki tėvai, bet kartu tai- didelė atsakomybė. Štai kas mane neramina šiais metais...
Man patinka tyla, man patinka muzika tyli, ji ne tyla, bet tyli, tylus balsas- šnabždesys tyloje. Gražu, malonu, baltai tylus sapnas šiąnakt man prisisapnavo. Paukščių baltų, gal balandžių sparnų plazdėjimas, muzika krentančio sniego, ir kvėpavimas, tylus už lango brėkštantis rytas, ir rūkas pakeltas, pažadintas žaismingų saulės spindulių ir šilumos, tos auksinės, kurią jie skleidžia. Šiltas jausmas, baltai baltai tirpstančios snaigės...
Žmonės plėšrūnai iškart atpažysta savo galimas aukas ir lyg katės jas tampo už uodegos, kankina, kol jos pasiduoda ir atsiranda po padu...
Apsvaigau, šiandien tiek daug teko skaityti, tik kažin, kiek viso to liko galvoje...Kafka, Hesė, Kamiu, Remarkas, Hemingvėjus, Putinas, Škėma, tik lašeliai jūroje... bet kokie!