Atsisveikinimo žodžiai stringa gerklėje.
Kvapą gniaužiančiu gumulu.

I know one hundred ways to be a good girl. And still I'm alone.

(skunk anansie)

Nežinau dėl ko, bet atmintin įsirėžė mergina, penktadienio vakarą tarsi be garso išnirusi iš arkos, su šunium už pavadėlio. Šiek tiek pamindžiukavus, lėtai nuėjo gatve žemyn. Tokia viena, tyli ir susimąsčius, triukšmingą penktadieio vakarą. Lyg būtų visai ne čia. Lyg būtų visai ne iš čia.

Laukiu pabaigos.

Lyčių skirtumai.

O dar jeigu jas būtų galima ne tik trinti, bet ir privačiai skaityti...

Po bemiegių naktų "išplaukusi" aplinka turi savotiško žavesio.
Man pradeda patikti.
Tarsi naujas svaiginimosi būdas.

Labai daug sutapimų, mazochizmo ir plius dar sintetinė nemiga.

Darboholikų taip ir neradau. Dar neradau. Vėl neradau.
Bent jau tokių, kurie savo pavyzdžiu įkvėptų.
(na, nesu aš aikčiojimų objektas, kalbantis penkiomis kalbomis. Ir matyt nebūsiu.)

Labai daug sutapimų, mazochizmo ir plius dar sintetinė nemiga.

Darboholikų taip ir neradau.
Bent jau tokių, kurie savo pavyzdžiu įkvėptų.
(na, neesu aš aikčiojimų objektas kalbantis penkiomis kalbomis. Ir matyt nebūsiu.)

Ieškau darboholikų.
Gal jų pavyzdys ir mane užkrės.
Nes reikia.