balta

Šakės kokia durna to katino mardaška, negaliu žiūrėt - taip ir norisi lėkti užuolaidom:DDDDDDDDDDDD

Turiniauš nėr - tik antraštyš!:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD aDaDa

Aš gerbiu liūdesį, bet tik džiaugsmas yra šventas.
Oskaras Milašius

Turime laikytis džiaugsmo, kiek beįstengiame, nes kai jį prarandame, jausmas būna toks, lyg stovėtumėme prie pragaro vartų. Plačiai žiūrėkime į pasaulį ir džiaukimės, kada jis kels mums nenusakomo džiaugsmo bangas; prisimerkime ir džiaukimės jo likučiais, glūdinčiais sielos gelmėse, kada pasaulis žiūrės rūsčiai ir liūdnai; užsimerkime ir DŽIAUKIMĖS, kada jis atims iš mūsų viską, kas kelia džiugesį, o sielos gelmė bus tuščia, - tada užsimerkime ir pasakykime sau: Dievas man davė žmogų, kuris pasiliks su manimi iki gyvenimo dienų pabaigos, negaliu nuvilti jo liūdesiu, negaliu taip atsidėkoti jam už buvimą su manimi, galų gale, juk tas žmogus esu aš pats, todėl kai nebebus kam šypsotis - šypsosiuosi jam, o jis padės man džiaugtis. Galų gale, juk šito nori Dievas, kad mes džiaugtumėmės džiaugsme ir varge, per visas savo dienas, nes džiaugsmui Jis mus pagimdė ir kai netenkame to džiaugsmo, kai netenkame pasitikėjimo Juo (nes kas gyvena tame pasitikėjime, neturi priežaščių nerimauti), dar galime įsitverti savęs kaip šiaudgalio, kad vėl išplauktume į Dieviškos palaimos būseną. Tada užsimerkime, kad neskaudintumėme savo regėjimo tuo, kas mus liūdina ir DŽIAUKIMĖS. Amen.
Čia buvo Džekučio Penktadieninis pamokslas, nors ir parašytas šiandien, bet tas visajaus nesvarbu, ir tas pamokslas buvo skirtas Džekučiui, bet jeigut kas norėsit, galėsit jį pasiskaityti taip pat:)))

***

Užsiverčiau darbais, labai labai daug darbų.., bet tikriausiai ne tai, ne vien tai. Nors ir tai, aišku, tuo pat metu, dar ir tai. Iki pat vasaros intensyvus darbadienis o gal ir dar ilgiau.
Per daug išėjau nutolau nuo savęs, bet tikriausiai ne tai, ne vien tai.., nors ir tai aišku. Pargrįžinėju dabar.
Tiesiog.., tiesiog pasijutau vabalėnu, kuriam buvo suteiktas žmogaus protas, nu aišku ne kažin koks:DD, bet visgi visai kitokios rūšies protas negu turi vabalai. Tokios anomalijos labai sunkios: savaime aišku apie gyvenimą su vabalais negali būti  nė kalbos, o gyvenimas su žmonėmis jaučiantis vabalėnu labai sunkus.., nežinau, gal čia ma praeis, bet... Nu vien žo, žo ir žo, taip ir anaip ir šitaip va taip...
Bet nutariau tai parašyti, nes visa tai visai nesusiję su šia vieta, tikriausiai nesusiję, bent aš taip manau, esu tikra, todėl ir nutariau tai parašyti, kad nepagalvotumėte Ko. Kaip tai dabar ma labai viskas vienodai, bet kad pagalvotumėte Ko, ko tai nenoriu.., nu va – dėl to Ko ir parašiau, nes čia miela vieta ir mieli žmonės, o Ko nereikia galvoti, nes taip nėra ir aš nemeluoju.
Nu nežinau ar dar parašyti ko.. kaip ir viską parašiau.., žiemą labai niūru, dėl to, kad šalta, o pas mus būna nedaug vasaros.., labai labai nedaug vasaros..ma per mažai. Juk jūs nepyksit, kad aš pavegetuosiu a nea, vaikai?:DD Bet iš tikrųjų tai aš ir neklausiu, vat:)))

Ačiū jums,
visi
angelai

užu visus
šnabždėjimus
pastūmėjimus
į šen ir
ten,

ačiū kad
atėjau
ligi
čia.

:)Niu ir gerai, nenorit, kad Džekutiš jumi nemokamai švieštų ir lopytų jūšų iššilavinimauš špragaš, Džekutiš eiš šu šava reikalaiš ir biškia užtrukš. Žiūrėkit, kad čia ma nebūtų jokia šexšauš mana namuoše ir jokių baišumynų, va:PPPPPPP:DDDDDDDDDDXD