.

nu bet blemba blemba koks aš nelaimingas žmogus vis tik. o tokie niekam netinka. ir gi buvau apsiskaičiavus, kad neapsimoka liūdėt, nu va tiesiog neapsimoka. nu bet niekaip aš iš to neišlipu.. vis naujų dalykų nutinka.. vis nutinka.. negerų dalykų. kenti kenti, galvoji čia taip turi būt, gi pamoka, gi išmoksiu aš be proto daug.. ir bus į naudą. nu gal ir yra į tą naudą.. nu bet kiek galima.. jau pavargau.. pavargau gyvent. kariaut pavargau jau.

Lonely soldier go home
sometimes someone
just wants to die

tiredness fuels empty thoughts
I find myself disposed
brightness fills this empty space
in search of inspiration
harder now with higher speed
washin in on top of me

so i look to my eskimo friend
when i'm down down down

tik dievo ir evakuacijos keliai nezinomi | nuodėmių valiklis

viskas gerai.

Paklydimai.
Nutrauk šitą giją
šią gražių paveikslėlių
galeriją
ir aš sudušiu --

susiliesiu į
nenutrūkstamą
juodų ir atrių smilčių
masę.

---

Ir tada aš sukūriau sau viltį.

Stiebiaus nuo mažos
iš smėlio smilčių
supiltos planetos ir
giriu gėles
žvaigždėse.

O išties aš akla --
pramanyta istorija kur

piešiu gražių paveikslėlių
galeriją
ir džiaugiuos
kad bent šįkart
man taip sėkmingai
pavyko --
  apgaut save.

neatstumai išskiria mus
iš kitų
nelaikas ir nesezonas
širdžiai užduoda
sunkumą

nemažais mes užaugsim

žemais dažniais
nuskambėsim
retais tiksėjimais
į grindinį
-- sugrįžtam

Grįžtam --
ten, kur durys turi spynas,
o žmonės - gyvenimus.

Augam
ir užaugam
iki savojo.

Ar įmanoma laviruot
tarp visiško pamišimo
ir tramdančios tikrovės jausmo?

Rimstam --
nes sprendimus
priimam patys.



-------

CARACOL --

Ir tada aš gimiau.

kai mirė gluosniai
kai jų lapai lietė žemę
jie uodė medų ir bites
jie liūdėjo

kai Meksikoj bangos mušė
mano meilės vedą kai
smėlio smiltys nešamos vėjo
skaptavo margus ir neaprėpiamus
didžiuosius kanjonus
kai sesės šoko baletą o jis
į kedus ir džinsus įšokęs
pozavo.

Ir tada aš sakiau jam adios.

O ir Italijoj kažkada
buvusioj svajonių Italijoj
su juodaakiais garbanotais
berniokais ir
siaurų gatvių mergiotėm --
dabar jau didžiųjų nusivylimų
Italijoj gyvens
italai.

Mano mielas Meksikieti,
tavo malda man nesuprantama
bet tikiuos kad ji meldžia
kad ir mano veidą
muštų bangos.

Netikrumo miestas
it koks nesapnuotas
Dali sapnas.
Tarytum išimtum it lego
detale gyvenimo
apipintum ruku ir
tašku rinkimu ir
paleistum lyg šuni
palakstyt.

šią dieną,
tokią tuščią dieną,
pilną neišnaudotų galimybių
aš tikiu nepraleidžianti
vienos --        pačios svarbiausios


---
mano rankos
pilnos netikrumo
mano jaunos akys
žiūri į dangų

jaunystė žydi

tik ankstyvas supratimas
mane augina