grįžus rašau sraigei

Grįžtam --
ten, kur durys turi spynas,
o žmonės - gyvenimus.

Augam
ir užaugam
iki savojo.

Ar įmanoma laviruot
tarp visiško pamišimo
ir tramdančios tikrovės jausmo?

Rimstam --
nes sprendimus
priimam patys.



-------

CARACOL --

Ir tada aš gimiau.

kai mirė gluosniai
kai jų lapai lietė žemę
jie uodė medų ir bites
jie liūdėjo

kai Meksikoj bangos mušė
mano meilės vedą kai
smėlio smiltys nešamos vėjo
skaptavo margus ir neaprėpiamus
didžiuosius kanjonus
kai sesės šoko baletą o jis
į kedus ir džinsus įšokęs
pozavo.

Ir tada aš sakiau jam adios.

O ir Italijoj kažkada
buvusioj svajonių Italijoj
su juodaakiais garbanotais
berniokais ir
siaurų gatvių mergiotėm --
dabar jau didžiųjų nusivylimų
Italijoj gyvens
italai.

Mano mielas Meksikieti,
tavo malda man nesuprantama
bet tikiuos kad ji meldžia
kad ir mano veidą
muštų bangos.