atejo kaledos....
paziuresim kas bus ...
prarastas vejas... neisgirsta jo daina.. slamena man juros bangos niuniuoja... tesiu as kelione po niuriasias gatves... keistom kirmelytem sviesuoja seseliai... akys uzliepsnoja pamacius ziemos gele... pabusiu as salna... nuspalvinsiu tau langa... meile kvepinsiu namus... uzdegsiu zvake kai nieko nebebus... tylesiu ir tik tau tesviesiu.... pabusiu as tamsumoj... tyli vienisa... zinosiu kad tu esi salia... bet kas is to? as vis tiek negyva....
liepsnojo...dege...alsavo...sudege...isdege...numire...liko uzgesusi zariju kruva... bet skausmas tas pats... tik gal kas karta vis skaudesnis...ar verta kenteti?
ka tik praradau pradzia... ar man skauda??? ne- as per jauna...
:D
--ar jauti kaip mirtis tau i kakla kvepuoja?
ji nuostabi...--
supo supo ir uzsupo
miego karalyste...
nuramino, padabino
mano tyra siela...
tik tyrumo nuostabumo
nebeliko
jis pranyko
lig cigaretes dumas....
begu nuo pasaulio... kur pasislepti?... rask man keretele... sirdi susildyti... ir akis nuleidus vienumoje pasedeti... pavargau... siaubingai pavargau kenteti... noriu uzmigti tavo glebyje... vejau grazink man sirdi arba pasiimk mane visa...
@-->--
velniskai pavargusi... merkiasi akys.. klijuojasi vokai... i purius patalus... i sapnu karalyste krentu....
meile
kaip keista myleti... geriau jau to nejausti... imokyk mane myleti ir as tavo, kas bebutum, amziams........