leiskite man kvepuoti ir as pazadinsiu pasauli
laisve... ar neuztrosktume ja pagave???
paskesiu ungnyje... taip silta... nesauk manes, neatsiliepsiu... as paskui tave, mirtie !!!
kazkaip keista... viska turi o jautiesi vienisa... sieki saules o zinai kad niekada nepasieksi... o gal??? gal zmogus kada ismoks skraidyti... (susimastes veidelis) na jei taip tai as busiu pirmoji kuri iskels rankas isaule ir leks... tebunie kad kaip Ikaras sudegsiu.. o gal busu gulbe skridusi kartu... bet busiu laimnga... pries mirti igyvendinusi savo tiksla...o gal mane krintancia pagaus Pegaso sparnai... nunes i dangu... bet ne nenoriu as tenais gyventi... esu tik mirtinga ir nuodeminga... mano vieta zemej kur yra visi, seseliai ir keliai neisminti.... keleliai tolimi... kiek eit akiek galvota... o kodel niekada neatsitinka taip kaip nori zmogus? kodel likimas zaidzia meto?...
kiekvienas turi prasme, esme ... kiekviena sturi savo paskirti gyvenima...
metyk mane likime ... as tau dekinga, nes gyvenu. nepajutes skausmo nezinosi kas yra dziaugsmas... ilgai nekrites nesuvoksi koks svaigus pakilimas... tad kil zmogau ir leiskis... tik islik zmogus
naujas rytas... nauja diena.. o veidas tas pats... tik zavingai kas karta is naujo kutena ji saules spinduliukai... taip gera.. nors kam esi reikalingas...