Vakar naktį tyliai verkė gruodis. Gaila pasidarė jauniklio. Juk jam tik 11 dienų. Gal ar sulauks sniego.

Stogų atbrailom
keliauja išvargus mergaitė.
Jos kūną,
žalią kaip pieva,
dengia rūko marška.
Akimirka!
Nusimeta varžantį rūbą,
šoka nuo krašto
ir skrenda į Saulę!
Nusvyla sparnai...
Ji krenta žemyn
ir nuogą jos kūną
priglaudžia motina Žemė.
Apsipila ašarom vyšnios
ir sninga žiedais.
Dvylika laumžirgių brolių
neša gintaro karstą.
Ar buvo verta?
Žino tik ji.

Tavo pėdos liečia
Šlapią laisvės smėlį.
Ar gelėčiau tapti
Tavo šuns šešėliu.

Pavargusios akys,
Nusvirus ranka,
Puodelis kavos,
Cigarilė,
Flamenko...
Kus dingai
Dar nespėjęs ateiti?
Ar atbaidę tave
Tuščia smilkalinė?
Ar ant veido
Sustigę metų ženklai?
Ko tyli?
Ar dar laukt?
Kiek ilgai?

Viskas tvarkoj,
Audros nurimę.
Ir pokšt!
"Aš mylėjau tave tau nežinant."
Kiek gi galima,
Mano mielieji?
Aš kalbu,
O tu ašaras lieji.
Kaip narcizas vazelėj išbalęs...
Su kitu šokau užvakar baliui.
Pabendrauk su
Cannabis Sativa.
Ji paguodžia visa,
Kas gyva.
Iš liepos 6-tos į 7-tą
Gal sutiksi partnerę rimtą?
O jei ne-
Bus spektaklis prieš miegą,
Kaip Altairas
Pasimato su Vega.
Va čia tai gyvenimo dramos.
Dėl tokių verkia
Tetos ir mamos.
---------------------------------
"Aš mylėjau tave tau nežinant."
Gal čia frikcijos kaltos...?
Gal vynas...?